Keisčiausi, linksmiausi ir netikėčiausi tikri technologijų faktai, kurių tikriausiai nežinojote – „spamo“ kilmė, kvepiantys žaidimų diskai ir pirmasis kompiuterinis „bugas“ (Foto, Video) ()
Daugelis proveržių ir atradimų, padarytų nuo tranzistoriaus atsiradimo, prieš šimtmetį buvo tiesiog neįsivaizduojami.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Technologijose gausu įdomių faktų ir linksmų nutikimų, kurie suteikia istorijai esmės ir dar labiau įtraukia. iš kur kilo „spamas“ ir „bugas“, kas buvo kvepiantys diskai ir kuri valstybė iki pat 2015 m. nenaudojo PIN banko kortelių kodo? Į visus šiuos klausimus atsakoma šiame straispnyje.
Štai keletas įdomiausių, apie kuriuos galbūt nežinojote.
1. El. pašto „spamas“ buvo pavadintas konservuotos mėsos vardu
El. pašto „spamas“ (šlamštas) yra apgailėtinas skaitmeninio amžiaus šalutinis produktas. Tai šiuolaikinis nepageidaujamo pašto atitikmuo, kuris pristatomas į jūsų pašto dėžutę. Tačiau nedaugelis žino, kad el. pašto šlamštas yra pavadintas konservuotos mėsos vardu.
„Spam“ yra kiaulienos konservų prekės ženklas, kurį „Hormel Foods Corporation“ gamina nuo 1937 m. Antrojo pasaulinio karo metu jis tapo pagrindine karių dietos dalimi dėl savo universalumo ir galiojimo laiko. Po karo mėsos konservai išpopuliarėjo visame pasaulyje.
„Spam“ konservai pasirodė 1970 m., „Monty Python“ skečo epizode. Jame du klientai bando užsisakyti pusryčius iš meniu, kuriame beveik kiekviename patiekale yra „spam“ konservų, dėl ko viena klientė sušunka „aš nekenčiu spamo“.
Dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai pirmieji nepageidaujami pranešimai pradėjo masiškai plisti, vienam „Usenet“ naujienų grupės vartotojui tai priminė „Monty Python“ komedijos apie „spam“ epizodą.
Pavadinimas užstrigo, o dabar žodis „spamas“ dažniausiai naudojamas norint nurodyti nepageidaujamus ryšius ar pakartotinai atlikamus veiksmus.
2. Kompiuterinio „bugo“ kilmė
1947 m. Harvardo universitete kompiuterių pradininkė Grace Hopper dirbo su „Mark II“ kompiuteriu. Tuo metu jos bendradarbiai atrado, kad kandis įstrigo vienoje iš kompiuterio relių ir padarė klaidą. Operatoriai nuėmė kandį ir užklijavo savo žurnale, nurodydami, kad tai yra „pirmasis tikras klaidos (bug) atvejis“.
Nuo to laiko frazė „debaginti“ (pašalinti klaidas) buvo naudojama skaičiavimuose ir popkultūroje. Hopper prisipažino, kad įvykio metu jos nebuvo, tačiau tai netrukdė tapti viena mėgstamiausių istorijų. Hopper mirė dėl natūralių priežasčių 1992 m. sausio 1 d., būdama 85-erių.
Originalų žurnalą su kandžių palaikais šiuo metu galima pamatyti Smithsonian nacionaliniame Amerikos istorijos muziejuje Vašingtone.
Ir nors tai yra „šiuolaikinis“ kompiuterio klaidos atsiradimo atvejis, originalus šio žodžio naudojimas datuojamas iki Thomaso Edisono, kuris 1878 m. laiške vartojo terminą „klaida“ (bug) kalbėdamas apie technologinį nesklandumą.
3. „Bitcoin“ kūrėjas tebėra paslaptis
„Bitcoin“, decentralizuota skaitmeninė valiuta pradėjo veikti 2009 m. pradžioje. Pirmasis žinomas komercinis sandoris įvyko kitais metais, kai programuotojas Laszlo Hanyeczas už dvi picas sumokėjo 10 000 bitkoinų.
Po daugiau nei 10 metų, bitkoinų vertė šovė į kosmines aukštumas ir siekia 50 000 eurų už monetą. Nepaisant to, nepaprastos kriptovaliutos kūrėjas per visą laiką išliko anonimas.
Yra daugybė teorijų apie pseudonimą Satoshi Nakamoto, kurį naudoja asmuo ar asmenys, sukūrę bitkoiną. Kai kurie netgi dėjo daug pastangų, norėdami atskleisti Nakamoto tapatybę, tačiau nėra galutinių įrodymų, rodančių kūrėjo tapatybę.
Tęsinys kitame pusalapyje: