Visiškai netikėtas atradimas: Žemėje vandenynai kadaise buvo tokios spalvos, kokią šiandien sunkiai įsivaizduotume  ()

NASA eksobiologijos mokslininkai patvirtino, kad kadaise Žemės vandenynai buvo praturtinti sulfidais, kurie neleido gyventi pažengusioms gyvybės formoms, kaip antai žuvims ar žinduoliams. Šis tyrimas dalinai buvo finansuojamas iš NASA egzobiologijos programos.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Mokslininkų komanda iš Masačiusetso technologijų instituto ir Harvardo universiteto, dirbdami su kolegomis iš Australijos ir Jungtinės Karalystės, analizavo fotosintetinių pigmentų fosilijų liekanas, išlikusias 1,6 milijardo metų senumo uolose McArthuro baseine šiaurės Australijoje.

Jie rado fotosintetinių bakterijų, kurioms išgyventi reikia sulfidų ir Saulės šviesos, pėdsakus. Dėl atitinkamos pigmento spalvos šios bakterijos yra žinomos kaip violetinės ir žalios sieros bakterijos. Šie vienaląsčiai mikrobai gali išgyventi aplinkoje, kurioje yra ir sulfidų, ir Saulės šviesos.

Mokslininkai taip pat atrado mažą kiekį cianobakterijų, kurios gamindavo deguonį ir dumblius, fosilijų likučių. Šie organizmai yra sąlyginai reti dėl to, kad jie neatsparūs dideliems sulfidų kiekiams.

 

Vyresnysis NASA astrobiologijos mokslininkas dr. Carlas Pilcheris sako, kad šis tyrimas rodo, jog Žemė tinkama vieta gyvūnų ir augalų gyvybei veistis tapo tik visai neseniai. O tai galėjo turėti reikšmingą poveikį šiuolaikinės gyvybės vystymuisi.

Masačiusetso technologijų instituto geobiologijos profesorius Rogeris Summonsas sako, kad fosilizuotų violetinių sieros bakterijų pigmentų atradimas buvo visiškai netikėtas. Mat šioms bakterijoms reikia intensyvios Saulės šviesos – o tai reiškia, kad bakterijos spalva buvo violetinė, o ties vandenynų paviršiumi, maždaug 20-40 metrų gylyje, egzistavo sulfidų šaltinis. Tuo tarpu sulfidai atsirasdavo iš bakterijos, kuri sumažina sulfatų kiekį, patenkantį į vandenynus nuo atmosferos veiksnių veikiamų uolų.

 

Vienas iš mokslininkų komandos narių Jochenas Brocksas sako, kad McArthuro baseino uolos yra paplitusios dideliame plote ir ne per vieną milijardą metų – todėl tikėtina, kad jos susiformavo po vandeniu, kuris buvo susijęs su vandenynais arba buvo jų dalimi. O tai reiškia, kad vandenynas turėjo nuolatinį vandenilio sulfidų šaltinį ir turėjo būti gana toksiškas visiems deguonimi kvėpuojantiems organizmams. Tiesą sakant, mokslininko teigimu, net 7/8 visos 4,5 milijardo metų Žemės gyvavimo istorijos vandenynuose galimai beveik nebuvo deguonies arba bent jau nepakankamai, kad jame galėtų gyventi deguonimi kvėpuojantys jūrų gyvūnai.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(6)
(1)
(5)

Komentarai ()