Sparčiai augant sveikatai pavojingų plastiko minkštiklių – ftalatų ir fenolių – naudojimui pramonėje, o tuo pačiu ir buityje, tiek aplinkosaugininkai, tiek ir sveikatos specialistai visame pasaulyje skiria jiems vis didesnį dėmesį. Vienas iš siūlomų būdų ftalatų ir fenolių problemai spręsti – efektyviau juos valyti iš nuotekų, kad šie teršalai nepasiektų vandens telkinių. Tačiau šis būdas neužkerta kelio ftalatams patekti į žmogaus organizmą. Kol kas nežinoma ir kaip efektyviai reikėtų juos valyti.

„Dėl nekontroliuojamai augančio plastiko minkštiklių naudojimo pramonėje ir vartojimo visuomenėje ftalatų ir fenolių koncentracija miesto nuotekose pastaruosius trejus metus sparčiai didėja. Šiais metais, pradėję šias medžiagas tirti atitekančioje taršoje, pastebime, kad jų koncentracija nuotekose auga net karantino laikotarpiu, kai daugelis verslų yra sumažinę veiklos apimtis ar net sustoję. Tai neraminanti tendencija, rodanti, kad žmonės ftalatų ir fenolių per buitines priemones suvartoja vis daugiau“, – sako „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Labiausiai dėl šios medžiagos paplitimo kaltas daugelyje šalių vis dar nereglamentuotas plastiko minkštiklių naudojimas gamybos procesuose, taip pat jo besaikis plastiko vartojimas namų aplinkoje. Ftalatai ir fenoliai – plačiai paplitę plastiko minkštikliai, suteikiantys plastikui elastingumą, minkštumą, skaidrumą, ir ilgaamžiškumą. Jų gausu tekstilės gaminiuose, maisto ir gėrimų pakuotėse, namų valymo priemonėse, žaisluose, induose ir net vaistų kapsulių apvalkaluose.

Dažniausiai pasaulyje sutinkamas dietilheksil ftalatas. Dažniausiai jis naudojamas PVC vamzdžių ir klijų gamyboje. Vien tik šio ftalato kasmet sunaudojama iki 2,5 mln. tonų per metus. O plačiausiai naudojamų pavojingų ftalatų penketas yra DEHP, DBP, DINP, DIDP, BBP. Vandens aplinkai pavojingų medžiagų sąraše yra įrašyti iš viso 17 pavadinimų ftalatai.

Galima ar negalima išvalyti?

Ftalatai ir fenoliai pasižymi endokrininę sistemą ardančiomis savybėmis, kaupiasi aplinkoje ir žmogaus organizme, todėl didelė jų koncentracija kelia riziką ekosistemoms ir žmonių sveikatai. Būtent dėl šios priežasties Europos Sąjunga juos įtraukė į prioritetinių teršalų sąrašą ir iki 2033 m. įpareigojo visas nares pasiekti nulinę ftalatų bei fenolių taršą.

Geriausiais užsienio šalių pavyzdžiais, sprendžiant mikroteršalų valymo iš nuotekų problemą, laikoma Šveicarija, Skandinavijos šalys, Vokietija ir Belgija, pasakoja Erika Vybernaitienė, inovatyvių vandens, oro ir nuotekų valymo sprendimų bendrovės „Inertus“ vadovė ir bendraįkūrėja. Tačiau šiose šalyse daugiau dėmesio yra skiriama farmacinių mikroteršalų šalinimui ir nuotekų.

„Farmaciniams likučiams iš nuotekų šalinti dažniausiai naudojamas ozonavimas, aktyvintos anglies filtrai, oksidacija, ultrafiltracija ir jų kombinacijos“, – sako  E. Vybernaitienė.

Vis tik ozonavimo metu gali susidaryti kai kurie nepageidaujami šalutiniai produktai, kurie gali turėti toksišką poveikį biologinio valymo ekosistemoms ir kuriuos reikia apdoroti – spręsti, kaip juos tvarkyti tolesniame valymo etape. Todėl daugelyje pasaulio šalių su ftalatų bei fenolių valymo technologijomis, jų diegimu konkrečiose valyklose dar tik eksperimentuojama.

Brangūs ir bandomieji sprendimai

„Vilniaus vandenų“ užsakymu Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai atliko tyrimą-studiją, apžvelgiančią ftalatų valymo technologijas Europoje. Jos rezultatai atskleidė, kad Senajame žemyne nėra plačiai taikomo ilgalaikio patikrinto metodo šiems teršalams iš nuotekų išvalyti.

Taip yra todėl, kad pažangių technologijų diegimas ir atnaujinimas orientuotas ne tik į ftalatų ir fenolių, bet ir į kitų mikroteršalų išvalymą. O išlaikyti jų išvalymo efektyvumą yra sunku, nes jis priklauso nuo pasklidusių teršalų kompozicijos ir jų koncentracijos, kuri ilgainiui gali keistis. Be to, studija rodo, kad pažangiausių technologijų įdiegimas yra labai brangus ir todėl ne visoms ES šalims finansiškai prieinamas.

Imasi iniciatyvos

Nors „Vilniaus vandenims“ kol kas pavyksta išvalyti nuotekas  nuo ftalatų ir fenolių iki nustatytų leistinų normatyvų, neaišku, ar sėkmingai pavyks tą padaryti ir toliau, jų kiekiams ir koncentracijai augant.

„Yra du būdai užkardyti teršalų patekimą į aplinką – išvalyti juos iš nuotekų arba neleisti jiems patekti į nuotekas. Jei technologijos išvalyti tokiems teršalams kaip ftalatai ar fenoliai – dar tik pakeliui, lieka tik vienas kelias – riboti jų naudojimą pramonėje. Sureguliavus jų panaudojimą, švaresnis būtų ne tik pas gamybos procesas. Mažiau kontaktų su teršalais per maistą, buitinę chemiją ir kosmetiką, turėtų ir žmogaus organizmas. Galų gale, su šiais produktais per buitines nuotekas teršalai nepasiektų nuotekų tinklų. Tai svarbus aplinkosaugos ir žmogaus sveikatos klausimas, tačiau lyderystės vis dar trūksta. Natūralu, kad jį užgožia šiandieninės aktualijos, tačiau nesinori šio klausimo atidėti neterminuotai, nes žala gamtai daroma jau dabar“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

„Vilniaus vandenys“ kreipėsi į Aplinkos ministeriją, siūlydami jau dabar griežtinti reikalavimus gamybos įmonėms: įpareigoti įstatymais jas mažinti į nuotekų valyklas patenkančių prioritetinių pavojingų teršalų koncentracijas bei bazinę taršą, numatyti tarpinius etapus bei veiksmus, kad iki 2033 m. tarša ftalatais būtų nutraukta.

„Vilniaus vandenys“ yra didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė, tiekianti geriamąjį vandenį ir tvarkanti nuotekas daugiau nei 265 tūkst. klientų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Per parą bendrovė patiekia apie 93 tūkst. kub. metrų vandens ir surenka bei išvalo daugiau nei 111 tūkst. kub. metrų nuotekų.

Komentarai ()