Kulofobija – kodėl tiek daug žmonių bijo klounų? Viso to šaknys daug senesnės nei manote (Video) ()
Daugelis žmonių bijo klounų – iš kur kilo ši linksminti turinčių žmonių baimė?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daugelis žmonių mano, kad klounai yra šiurpinantys, jei ne visiškai bauginantys, tačiau baimę sukelia ne tik nupiešti veidai milžiniškomis lūpomis. Jie yra dažna baimė kartu su mirtimi, adatomis ir viešais kalbėjimais. Dauguma žmonių nežino, kad klounų baimė iš tikrųjų yra tikra fobija, turinti potencialiai žalingų psichinių ir fizinių simptomų.
Kulofobija yra oficialus klounų fobijos pavadinimas. Fobija taip pat žinoma kaip stipri baimė, daranti įtaką elgesiui, o kai kuriais atvejais ir kasdieniam gyvenimui. Tiems, kurie bijo klounų, tam tikros vietos siejamos su klounais, pavyzdžiui, cirkai ir karnavalai, gali sukelti nerimą. Tarp dažnų simptomų gali būti padidėjęs širdies plakimas, pykinimas, drebulys, prakaitavimas ir pasunkėjęs kvėpavimas.
Klouno profesija turi ilgą ir gana drąsią istoriją; kažkas panašaus į dabartinę formą, atsirado dar viduramžių karališkuosiuose rūmuose, kur juokdarių darbas buvo linksminti karalių ar karalienę. Tačiau seniausias klounus primenančių figūrų versijas galima rasti senovės egiptiečių, kinų, indėnų ir graikų kultūrose.
Kita klouno evoliucija įvyko Italijoje – arlekinas arba zanni, tapo italų teatro pagrindu. Klounas buvo pramogautojas, bet nebūtinai tinkamas visai šeimai; jis dažnai buvo žiaurus ir vulgarus, linkęs atsiduoti nedorybėms ir išdykavimui.
„Klounai visada turėjo tamsiąją pusę. Juk tai buvo veikėjai, atspindėję visuomenės linksmybes; akademikai pastebi, kad jų komedija dažnai kilo dėl jų rėksmingo apetito maistui, seksui ir gėrimams bei maniakiškam elgesiui“, - sako „Ringling Bros.“ ir „Barnum & Bailey Circus“ talentų direktorius Davidas Kiseris.
XIX amžiuje susiformavo šiuolaikinė klouno koncepcija tokia, kokią mes dabar žinome - ji atitolo nuo vulgarybių ir tapo patraukli vaikams.
Nors klounų įvaizdis pasikeitė, jų kilmė išliko. Baisaus ir pikto klouno įvaizdis pradėjo atgauti savo piktą toną dėl tokių popkultūros elementų kaip filmai „Žudikai klounai iš kosmoso“ (1988), „Tai“ (romanas, mini serialas ir 2017 m. filmas) ir „Klounas“ (2014).
Realūs įvykiai vaidina didelę apčiuopiamos baimės dalį. 2016 m. vasarą kilo paplitusi klounų žudikų isterija, kai baisiais klounais persirengę žmonės gąsdindavo ir vydavosi praeivius. O Pennywise (demonas klouno pavidale filme „Tai“) įkvėpimo dalis buvo serijinis žudikas Johnas Wayne'as Gacy'as, kuris buvo pramintas „klounu žudiku“ už klouno kostiumo naudojimą savo žmogžudystėse.
Šefildo universiteto tyrimas parodė, kad dauguma 4-16 metų amžiaus vaikų nemėgsta klounų. „Kai kuriems vaikams pasirodė, kad jie gana bauginantys ir nepažįstami“, - sako viena iš tyrimo pagrindinių tyrėjų Penny Curtis.
Kitas Chapmano universiteto atliktas tyrimas atskleidė, kad maždaug 7,8% suaugusių amerikiečių iš tikrųjų bijo klounų.
