Mokslo sensacija? Naujausiame tyrime mokslininkai tikina, kad šiose nuotraukose yra Marse augantys grybai – štai ką apie tai sako ekspertai (Foto, Video) (1)
Šis teiginys kelia ginčus ir kontroversijas, bet ar tai tiesa? Kokie galimi įrodymai.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ar Marse gali būti grybų? Naujame moksliniame straipsnyje tarptautinė mokslininkų grupė iš šalių, įskaitant JAV, Prancūziją ir Kiniją, surinko ir palygino fotografinius įrodymus, kurie, jų teigimu, rodo į grybelius panašius objektus, augančius Raudonojoje planetoje.
Savo darbe, pasirodžiusiame žurnale „Scientific Research Publishing’s Advances in Microbiology“, mokslininkai analizuoja NASA „Opportunity“ ir „Curiosity“ marsaeigių darytus vaizdus, taip pat „Mars Reconnaissance Orbiter“ „HiRISE“ kameros užfiksuotus orbitinius vaizdus.
Aptariami objektai yra „kreidos baltumo sferinės formos egzemplioriai“, kurie iš pradžių „Mars Opportunity“ komandos teigimu buvo mineralas hematitas.
Vėlesni tyrimai paneigė teiginį apie hematitą. Netrukus kai kurie mokslininkai sugalvojo terminą „Marso grybai“, norėdami apibūdinti paslaptingus objektus, nes jie panašūs į kerpes ir grybus, o kitame tyrime grybų ir kerpių ekspertai sferas klasifikavo kaip „pūstus kamuoliukus“ – baltus, sferinius grybus, priklausančius Basidiomycota grybų skyriui, randamus Žemėje.
Naujame tyrime mokslininkai nurodo „Opportunity“ nuotraukų rinkinį, kuriame matyti devynios sferos, kurių dydis auga, ir dar 12 sferų, atsirandančių iš po dirvožemio per 3 dienų seką. Tyrėjai teigia, kad Marso vėjas neatidengė amorfinių sferų ir, kad jos „plečiasi dydžiu arba atvirkščiai, keičia formą, persikelia į naujas vietas ir (arba) mažėja ir beveik išnyksta“.
„Daugelis šių žemės lygio sferinių egzempliorių taip pat turi kotelius arba turi išorinių membranų dalis - galbūt krustozę - ir yra apsupti baltais gabalėliais ir purią sporą primenančia medžiaga, kurią gali sudaryti raupsai", – teigia mokslininkai.
Krustozė ir raupsai yra grybelio paviršiaus tekstūros rūšys, kur susidaro pluta ar žvynai ir kuri gali pleiskanoti.
Mokslininkai teigia, kad šių periferinių dalių buvimas yra svarbus, nes tai padeda jiems suprasti, ka tai, ką mes matome, yra grybelis, o ne tik kai kurios sferinės uolienos. Grybai auga ir dauginasi kaip sporų sprogdintojai – tai viena iš svarbiausių visos grybų šeimos savybių. Maži grybai užauga maždaug per dieną, o dideli grybai užtrunka iki 4 dienų.
Mokslininkai pripažįsta, kad jų pateikti „įrodymai“ nėra tvirti, ir sukels audringas reakcijas ir kritiką mokslo bendruomenėje.
Tęsinys kitame puslapyje: