Veneros programa: tarpplanetiniai zondai iš už geležinės uždangos

Svarų? Čia ne futbolo laukas, nereikia amerikomis matuoti rusijoje gamintų aparatų. Venera misijų pasiekimai iš tikro įdomūs, Galima sakyti tai pirmieji dirižabliai ir praktiškai povandeniniai laivai kitoje planetoje.

siaip rusai patys naudojo svaru ir pudu sistema. kazkur turiu 20 rusisku svaru svarmeni - sveria apie 8kg jei gerai pamenu - puspude skaitosi, o apie 16kg - vienas pudas. budavo varzybos - 2 pudu kilnojimas. 32kg svarmuo. kilogramus jie patys nesenai perime. kilogramai lygtai vokiecio "isradimas". o gal prancuzo. su litru vandens suriso berods. del Veneros, ten anglies dioksidas - tiesiog labai daug sveriancios dujos. na jei laikyt atmosfera vandenynu - tai mes tiesiog azoto-deguonies vandenyno dugne. o veneroje anglies dioksido vandenynas ir dar gilesnis jei kazkaip isimt angli is Veneros atmosferos ir nusodint ant planetos pavirsiaus - butu puiki azoto-deguonies atmosfera, ir planeta faktiskai tinkama kolonizacijai. kai Marsas - visiska nesamone. dar as laikyciau Veneros atmosfera privalumu, o ne minusu. nereikia jokiu sudetingu parasiutu sistemu. tanki atmosfera palengvina nuleidima. tiesaog atsparesni aparata, kad slegi ir karsti laikytu atmosferos "dugne" reikia daryt. ir veiks be problemu. nufotkint sugebejo su seniom technologijom. o daba gi davikliai istobulinti. net galbut pakabint atmosferoije galima zondus, jei tankumas sluoksninis. panasiai kaip pluduras. keista, kad visi i ta Marsa reklamina. ten gi tik Menulis2 is esmes. nevertinga uola. o Venera jau beveik planeta artima Zemei.

Pastatai Lagranžo taške skydą nuo Saulės ir planeta pati atvės. Problema tik, ar verta užsiimti, nes Venera senstant Saulei sudegs net anksčiau už Žemę, o štai Marsas gali išlikti.

O iš čia galime pigiau pasistatyti technologijas, su marso palydovų kasimu resursams, marso požemine baze, ir visa kita infrastruktūra, kuri reikalauja mažiau kuro dėl marso mažesnės gravitacijos.

kam statyt - jei ta pati galima daryt iskart kosmose. statyt orbitine stoti. pigiau simtus-tukstancius kartu. ir ja nuvilkt kur tik nori. kuro net nereikia. reikia tik LAIKO - nes kuras tik judejimo sugreitinimui. problema yra musu gyvybiu trumpaamziskumas, palikuonys uzmes musu darba ir tiek. taip kad mes galim padaryt - bet nepasinaudosim patys rezultatu. ir del to niekas nenori finansuot. ir tikrai ne del kuro brangumo pagrindine problema - elementarus visuomenes daugumos atideliojimas. kam eilinei bezdzionei ta apgyvendinta Venera? eiline bezdzione rupinasi savimi, savo vaikais, anukais, proanukiais. velesniu ji tiesiog nebepazista - nes numirsta ir jie elementariai nerupi. jei pvz pratest gyvenimo trukme bent iki 200-300 metu - tokie projektai visuomenes daugumai manau gal net prioritetiniai taptu.

Teraformuoti Venerą? Idėja graži ir puiki, tačiau nemanau kad tai įmanoma. 1. Veneros atmosferą sudaro 96,5% CO iš Veneros, bet kas tuos robotus pagamins? Viso mūsų pasaulio ekonominių galimybių neužteks juos gaminti ir siųsti ten. Kur pasaulyje surasti milijardą savanorių žmonių kurie norės skristi į Venerą, dirbti visą gyvenimą ir ten numirti? Ir taip daugybę tūkstančių metų? 3. Jei per stebuklą pavyktų Veneros atmosferos sudėtį ir slėgį padaryti panašų į žemės, tai kaip reikėtų sukurti magnetinį lauką visai planetai? 4. Veneros dirvožemis galbūt yra visiškai netinkamas žemiškiems augalams. Kaip gyventojams reikėtų užsiauginti maisto? Be to, planetos apsisukimo apie ašį periodas yra 5846 valandos. Gaunasi, kad nakties trukmė yra 2923 val. Neįsivaizduoju augalų, kurie tiek laiko išgyventų arktiniame šaltyje, po to tiek pat tropiniame karštyje. Žmonėms taip pat būtų labai didelių problemų prisitaikyti prie 243 kartus ilgesnės paros trukmės.

1. Viską lemia technologijija. Jei turėsi tinkamą technologiją, o energijos gausi iš Saulės, tai per N metų CO2 perdirbsi į ką reikia 2. Šiuo metu toks projektas "ne pagal kišenę". Tačiau išvysčius kosminę pramonę neturėtų būti sunku. 3. Su magentiniu lauku sunkiau, bet sprendimus galima rasti. 4. Ką reiškia - netinkamas? Jei kažkokių medžiagų trūksta, jas galima atgabenti. Galima auginti augalus, kurie prisitaikę išgyventi ekstremaliomis sąlygomis ir pamažu sukurtų terpę kitokiems augalams. Jei jau užsiimsi teraformavimu, tai vienas iš etapų būtų . Šiaip, be teraformavimo dar yra ir daugiau megaprojektų, kuriuos galima įgyvendinti. Pavyzdžiui, žiedinio pasaulio statyba.

Šiuo metu taip. Svarbu yra nuosavos kišenės. Bet išlipus į kosmosą mentalitetas neišvengiamai keisis. Užtenka pasižiūrėti filmuką, kaip šviesa nuo Saulės iki Plutono keliauja.

Ne, kuras, arba stūma yra reikalinga tranzitams tarp saulės sistemos kūnų. Na nebūtinai kuras, jei sugebi padaryti ilgus kosminius maglev bėgius, ir šaudyt zondus elektros pagalba, bet raketinis variklis suteikia daugiau galimybių. Ir kad ir kokia maža būtų marso mėnulių ar asteroidų gravitacija, ji yra. Aišku pigiau būtų pasigauti ledinę kometą, nei kurą rinkti marse. Teraformavimas savaime būtų ilgas procesas, ir iki jo pabaigimo manau įmanoma būtų sukurti kusminius liftus, bei pakankamą kuro infrastruktūrą, kad būtų galima keliauti tarp planetų. Dabar išmesti žmogų į orbitą brangus malonumas, todėl visų pirma reikia tai atpiginti. Manau asteroidų "kasybą" yra esminis žingsnis prieš tolimesnius megaprojektus. Net kolonija marse turėtų prasidėtų nuo jo palydovų, o ne nuo pačio marso paviršiaus.

nebus ten jokios kolonijos tame Marse. aplamai tu visokiu "reikiamu" kometu yra labai mazai. jei sutempt viska, kas yra iki Plutono ir net toliua, tai dar klausimas ar uzaugins Marsa iki puse Veneros tu suprask kad kokio palydovo nepavilksi - tik gravitacines smulkmes. svaigsta visi apie keliones kosmose... tu suvoki toki dalyka - kad nera tiesiog objektu kurie juda greitai? tik daleles. vadinas ir nejudesim greitai. nes neiseis technologiskai. bezdzione per didelis objektas! vadinas irgi lieka VIENINTELIS budas - prailgint gyvenima - kad spet nuskrist sitas budas tiesiog greitesnis ir ivykdomas bent jau. o apie visokius poerdvinius greicius ar ten alternatyvias visatas pasakeles gali palikt firmu kurejams svarstom kas REALU gal

Nereikia marso auginti. Reikia auginti orbitinę infrastruktūrą. Viską ką nuleidi į marsą, žemę ar kitą planetą, galima laikyti kaip prarastą. Tiesiog reikia daugiau energijos iškelti nei reikėjo nuleisti, taigi nėra prasmės mėtyti ten dalykų. Ar didinti pačią planetą, nes nėra tiek palaidos masės, kad marsą padidintume. O metalinių objektų pilna iki jupiterio, tame tarpe ir mažųjų planetų asteroidų žiede. Dauguma didesnių objektų yra aktyviai sekama. Pagavus kokį iki 100 tonų, galima per daug metų, su suplanuotais raketų įjungimais, bei saulės būrėm, pakeisti jo orbitą kad ji būtų patogi jo apdorojimui. Vėlgi labai ilgas procesas, bet kol nieko kosmose neturim, reikia judėti mažais žingsneliais.

vandenilio galima atsigabent ir tiesiog naudot uzdaras sistemas - kad i aplinka nepabegtu. nu kad ir kaip pats siulei su ledine kometa kokia. ta prasme jo kiekis reikalingas palyginus nedidelis. kolonijai. urvai nera didelis nepatogumas. ir net elektromagnetinio lauko nebuviomas - nera didelis nepatogumas. didelis nepatogumas yra gravitacijos nebuvimas - jis ESMINIS. antras nepatogumas - slegis - sitas sprendziamas. visa kita - fignia... gali kad ir rytoj atkurt... is priemoniu, kiur yra krautuvese

Žmonių kelionės iki jupiterio yra realu, tik ne taip efektyvu ir pigu kaip robotų. Keli metai pirmyn, keli atgal buvo norma jūreiviams, kol buvo naudojamos burinės sistemos. Realiai praeis šimtai metų, kol nuo kosminio industrializavimo pradžios turėsime kažką naudingo. O dabar tik tyrinėjam to galimybę, ir labai minimaliai. Todėl iš tikro realu yra tik paleisti nano palydovą, už keliasdešimt tūkstančių eurų, kuris greit sudegs atmosferoje. Ne, mes kalbam apie tai kas gali būti realybė, jei bus politinio ryžto, ar komerciškai apsimokės. Nemanau kad kur nors per daug nutolau nuo fizikos. P.S. turbūt bijai forumo teršimo, bet sudėtinga, kai tavo pranšimas pasipildo kas 5 minutes.

mano išminties šaltinis Isaac Arthur kanalas yra padaręs video apie veneros( winter on venus) ir marso(springtime on mars) teraformavimą. Esminiai pliusai ir minusai. Veneroj panaši gravitacija, bei daugybė azoto atmosferoj, kas būtų gerai augalams. Minusai-diena ilgesnė nei metai, co2 pašalinimas, bei vandens atsigabenimas. Marso pliusai, kad yra vandens ir užtektų temperatūra pakelt keletą laipsnių, kad ištirptų ledynai. Labai panaši dienos trukmė į žemiškają. Pagrindinis minusas, žinoma, magnetinio lauko nebuvimas. Realiai išsprendžiama problema, kosmose pastačius dirbtinį magnetinio lauko generatorių. Kiek trigubai mažesnė gravitacija būtų kenksminga, dar neišku. Gali būt, kad tai nebūtų problema.

Irgi taip manau. Na bent jau neturėtų sukelti didesnių problemų nei anoreksija ar nutukimas.

taigi sutrinka visokie fizikiniai procesai. raumenu struktura pradeda keistis. nunyksta. kiek girdejau - neivyksta net apvaisinimas. augalai nesupranta kuria kryptim augt. visa genetine programa sutrinka. pokyciai globalus ir faktiskai nebepataisomi su musu "mokslu". kad gyvent kosmose su musu trumpaamziskumu - turi visa pasidauginimo programa veikt be jokiu priekaistu. daba viskas Zemeje, tik pasikeliam iki kosmoso - jau suformuoti. augalus net seklas jau suformuotas pakelia - ir tai problemos... jei nutolsi nuo Zemes - viskas. nebera is kur paimt. o su tom centrifugom - net nesugebejo pakelt prototipo kiti poveikiai - slegis, siluma, radiacija ir pan - daugmaz pratirta belenkokiais aspektais. ir zala zinoma, apsaugoma arba pataisoma. o be gravitacijos - ragai... o jus cia jau planuojat kolonijas... kai realiai mes kosmose teturim tik trumpalaikius turistus... su tuo vandeniu Marse tai nejuokinkit. jo skystos bukles neimanoma islaikyt net... susildysit planeta ir del mazo slegio iskart visas vanduo uzverda, garu bukleje iskart skysto taip ir nepamatysit - arba kietas, arba garai. o atmosfera nesutankes - nes neislaiko - butent del gravitacijos per mazos. viskas kosmosan isleks. arba issisluoksniuos. ten ta menkute atmosfera islaiko butent saltis. Veneroje sitos problemos nebus, nes ten sulaiko ir gravitacija. as ten tiksliai nezinau - bet kazkur speju riba apie 0,7-0,8G minimum turi but nuo zemiskos - ir tai jau problemos gyvybes palaikymui bus. o vat didesne gravitacija jau net pliusas manau iki keliu G.

Vandenį kasi kaip ledą, distiliuoji didesniame slėgyje, ir daliai naudoji elektrolizę, kad atskirtum vandenilį nuo deguonies. Taip urvuose gauni vandens, oro kvėpavimui, ir vandenilio kurui. Teraformavimas yra labai tolima ateitis, ir ilgas projektas, ir kaip minėjau, net neturime planų sukurti kosminę infrastruktūrą, kurios reikia kaip minimum tokių projektų kūrimui. Čia kalbu apie kilometrines kosmines stotis, asteroidų perdirbimą, ir ten esančias gamyklas. Ir taip veneroje atrodo patogesnė gravitacija, reikia tik dalį nusodinti. Bet pirmos kolonijos ten turbūt bus dirižabliai nuolat skrendantys iš dienos į naktį, kad neperkaistų. O net nusodinus dalį atmosferos turbūt vėlgi teks gyventi urvuose, bent jau tą ilgą veneros dieną.