Galimybė kvėpuoti pro išangę nėra reali. Tačiau kada nors deguonies klizmos gelbės ir žmonių gyvybes. Bent jau tuo įsitikino JAV ir Japonijos mokslininkai, kurie jau atliko ir eksperimentus su gyvūnais.

Kai kurie vandens gyvūnai geba, sakykime paprastai, kvėpuoti per užpakalius. Tiksliau sakant, reikalui esant, jų žarnos gali padėti padidinti deguonies kiekį kraujyje. Nesunku įsivaizduoti, kaip toks gebėjimas praverstų žmonėms.

Sutrikus kvėpavimui (pavyzdžiui, dėl plaučių ar kvėpavimo takų traumos) žmogus galėtų išlaikyti nors šiokį-tokį deguonies tiekimą organizmui. Tai nebūtų ilgalaikis sprendimas, bet jis gali padėti išgelbėti gyvybę.

Japonijos ir JAV mokslininkai šį efektą jau išbandė su įvairiais gyvūnais - pelėmis, žiurkėmis ir kiaulėmis. Ši idėja jiems kilo dėl to, kad išangė, tiesioji žarna ir visas tas regionas apskritai turi tankų kraujagyslių tinklą, kuris padeda žmonėms ir gyvūnams įsisavinti per išangę skiriamus vaistus. Jei vaistinės medžiagos įsisavinamos taip gerai, tai gal kraują pasiektų ir deguonis?

Mokslininkai pirmiausia tai išbandė su pelėmis. Joms į išanges buvo pumpuojamas deguonis, o tuomet jos būdavo patalpinamos į aplinką su mažai deguonies. Kontrolinės grupės pelės greitai žūdavo - reta išgyveno ilgiau nei kelioliką minučių. Tuo tarpu 3 iš 4 deguonies klizmas gavusių pelių išgyveno 50 minučių laikotarpį. Tiesa, tam, kad ši terapija veiktų, tiesiosios žarnos paviršius turi būti lengvai subraižomas - tai pagerina deguonies patekimą į kraujagysles. Jei skiriamas aukštos deguonies koncentracijos skystis, o ne dujos, subraižymo nereikia.

Bandymai su žmonėmis dar nėra pradėti. Ir galima įsivaizduoti, kad bus sunku surasti savanorių eksperimentams. Tokios deguonies klizmos nepakeistų kvėpavimo aparatų. Tai būtų retai naudojamas įrankis, kuris laimėtų šiek tiek laiko, kai to prireiktų.

Komentarai (2)