Fitoterapeutas patarė, kas ypač veiksmingai padeda kovoti su virusais: veikia kaip natūralus antibiotikas

Vargeli tu vargeli kas per straipsnis... Virusai nėra bakterijos, nėra ir mikroorganizmai. Jokiu būdų negalima šių dalykų painioti ir suplakti į vieną, kaip kad daroma šiame straipsnyje! Antibiotikai nuo virsų nepadeda, o naudoti antibiotikus gydyti virusinėm ligom padaro tik labai daug žalos.

parašei tiksliai tai, ką norėjau rašyti... Norėčiau sąrašo tų, kuriem patiko straipsnis...

Kiečiausia, kad senis turi farmacijos diplomą

Aš žmonai vis kartoju, kad diplomas šiais laikais nieko nereiškia, kad diplomuotas daktaras gali būti kvailesnis už vidurinę baigusį... Laikosi įsikibus iliuzijos, kad suteikia žmogui mistišką išprusimą ir "jis visa galva aukštesnis". Bet tokius paskaičius...

Na šiaip jau pačiame straipsnyje viskas sudėliota korektiškai ir kalba jame ne tik apie virusines, bet ir bakterines infekcijas. Kad bičių pikis neigiamai veikia tiek bakterijų, tiek grybelių, tiek ir virusų sveikatą, žinoma senai (pvz., https://www.sciencedirect.com/science/a ... 4198001317). Praktiškai visi vaistai buvo išgauti iš kokių nors gyvų organizmų (augalų, grybų, vabzdžių), taigi fitoterapijos tikrai nereikia dėti į vieną lentyną su homeopatija. Fitoterapeutai iš esmės naudoja lygiai tuos pačius vaistus, tik ne koncentruotus ir/ar chemiškai sintezuotus, o randamus natūraliai augaluose. Pvz., gluosnio lapų arbata yra aspirino analogas, t.y. joje yra natūraliai (šiuo atveju gluosnio) gaminamo aspirino (o gluosnių lapų ekstraktas ir buvo aspirinas pirminiame variante, tik nuo XX a. perėjo prie sintezės). P.S. Virusinės infekcijos, jei eiga sunki, labai retai būna "grynos". Pvz., tipiškai gripas komplikuojasi į bakterinį plaučių uždegimą, t.y. virusinė infekcija "susilpnina" imunitetą, sukelia uždegimus, kurie savo ruožtu sudaro sąlygas bakterinei infekcijai. Todėl kol gripas yra tik gripas, antibiotikai daugiau kenkia nei padeda, bet pradėjus "eiti į plaučius" jau skiriami antibiotikai.

Tikrai nekorektiškai, straipsnyje virusai ir bakterijos suplaktos į vieną, prie to pačio dar paistoma, kad neva tai jau ir nuo koronos apgins, bei visas straipsnio stilius yra absoliučiai pseudomokslinis. Aš neneigiu nei, kad pikis gali paagelbėti, nei smerkiu fitoterapiją. Be abejo, kad labai daug preparatų yra atėjusių iš augalų. Tačiau, nereikia prarasti budrumo: po šiai dienai pilna visokių ezoterikų "žolininkų", kurie irgi skelbiąsi, kad neva gydo, bet tas visas "gydymas" yra toks pats bullshit kaip homeopatija, esu susidūręs kai į delfius rašantys save vadinantys "žolininkais" neskiria net augalų rūšių.

Tai kad nesuplakta... Nebent kalbėjimą apie virusus ir bakterijas tame pačiame straipsnyje laikysime plakimu... Dėl stiliaus - tai aiškiai ne mokslinis straipsnis, o interviu, buitiškas, bet tikrai ne pseudomoksliškas. Dėl koronos - jis niekur tiesiogiai nepasakė, kad padeda, numuilino apie bendro pobūdžio poveikį . Vargu, ar kas tyrė bičių pikio ir koronos sąveiką, bet sprendžiant pagal tai, kad (bent santykinai) padeda nuo daugelio virusų, t.y. turi plataus spektro antivirusinį poveikį, tegul ir silpną, greičiausiai kažkiek padeda ir nuo koronos.

Su antivirusiniais poveikias aš tai būčiau atsargus... Ypač bendro pobūdžio. Virusas ne bakterija, jis net techniškai nėra gyvas (tiksliau nesutaria, visgi virusas gyvas ar ne). Ir stiprus imunitetas prieš korona nelabai ką tau padės, jei gausi didelę viruso dozę iš karto. Stiprus imunitetas gavus mažą dozę GAL leis persirgti lengva forma, ar sutrumpins sirgimo trukmę, bet sirgti vis tiek sirgsi. Neturime niekas imuniteto COVID kas nėra prasirgęs (bent jau neskaičiau, kad būtų radę kol kas), tad gali patį stipriausią imunitetą turėti, vis tiek susirgsi.

Kai parase, kad antibiotikai virusus naikina, tai pagalvojau, ka cia parase... net baisu skaityti...

Koks skirtumas viruso dozėj, jeigu jis dauginasi labai greitai? Šitą argumentą girdėjau jau labai daug kartų... Ar gaudamas daug viruso gaunu skirtingas jo formas ar kažkokia kita priežastis?

Yra toks terminas - infekcinė dozė, t.y. kiek patogenų reikia gauti, kad užsikrėstum kažkokia liga. Vienas iš mažiausių yra salmoneliozės, berods apie 80-100 bakterijų ar panašiai - tai reiškia, kad net lašo mėsos marinato gali pakakti susirgti, jei ten bus tas sukėlėjas. Bet čia nėra kažkokia absoliuti tiesa, nes žmonės skirtingi, tai skaičiuojama infekcinė dozė, kurios pakanka užkrėsti 50% žmonių, t.y. ID50. Teoriškai įmanoma, kad užkrėstų vienas virusas, bet tokia tikimybė, tarkim 10^(-6). Lygiai taip pat įmanoma, kad neužkrės milijonas virusų, bet tikimybė irgi bus 10^(-6) ar panašiai (skaičiai iš lempos). Čia priklauso nuo daugelio faktorių - kaip sureaguos žmogaus imuninė sistema, į kurią tiksliai vietą pateks patogenas, kokia oro drėgmė, gleivinių būklė, temperatūra (žiemą gleivinės atšąla), bakterijoms dar labai svarbi aplinka (prisitvirtinimo receptoiai, pH, gliukozė ....) ar pavyks formuoti kolonijas. Ir dar sėkmės faktorius yra - COVID sparčiai dauginasi apatiniuose kvėpavimo takuose. Bet ten patekti daug kliūčių - ar pateks su oro srautu - iš dalies ir sėkmės dalykas, virusai tikrai neišmano aerodinamikos.

žinau kas yra LD, tai turbūt ID50 tas pats? Klausiu, nes ne vienam šaltinyje tikrai buvo pasakota, kad kuo didesnė koronos dozė, tuo sunkesnė ligos forma. Taip išeina, kad organizme kyla keli žyginiai vienu metu ir atsiranda daugiau problemų iki susiformuoja atsakomoji reakcija?