Peršti gerklę, užgulusi nosis, dingęs balsas, vargina kosulys. Tokiu atveju pirmoji pagalba yra „dangaus medicina“, kurią sukūrė bitės. Nors nėra tokio oficialaus pavadinimo, tačiau šį terminą pasiūlęs fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius priminė, kad bitės – vieninteliai vabzdžiai, gaminantys žmogui daug reikalingų maisto medžiagų, taip pat natūralių vaistų, rašoma pranešime spaudai.

Prastai pasijutus, būtina įsiklausyti į vidinį balsą ir leisti sau pailsėti, suteikti savo organizmui tai, ko jam labiausiai trūksta. Jei dėl staigių orų permainų organizmas ima šlubuoti, vadinasi, prastėja apsauga nuo virusų.

Virusai nėra matomi, jie prisitaikę gyventi tarp žmonių. Tačiau pastebėta, kad vieni žmonės sugeba netgi pandemijos metu atsidūrę viename kambaryje su kosinčiu ir čiaudinčiu ligoniu neužsikrėsti, o kiti – ne.

Fitoterapeutas V.Skirkevičius pasakojo, kad kurdami įvairius vaistus mokslininkai atlieka vis daugiau tyrimų, susijusių su bičių pikiu, todėl susidomėjimas bičių medicina neblėsta visame pasaulyje.

– Kokie bičių produktai yra naudingiausi žmogaus sveikatai?

– Nežinau tokio bičių produkto, kuris būtų nenaudojamas. Medus, surinktos žiedadulkės, bičių pienelis, taip pat pikis tinka ne tik jauniems, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms. Visos šios medžiagos yra savaip naudingos, todėl vieną išskirti būtų neteisinga.

– O jei kalbėtume apie apsaugą nuo virusų, ką rekomenduotumėte rinktis?

– Visas pasaulis ieško būdų, kaip apsiginti nuo koronaviruso. Bet bitės gerokai anksčiau suprato, kad neišgyvens be dezinfekcinių medžiagų, todėl pasirūpino savo avilių saugumu. Pažvelgę į avilio vidų, įsitikintume, kad jo sienelės būna išdezinfekuotos pikiu. Pikis dar vadinamas propoliu, o jo patentas neabejotinai priklauso bitėms.

Vadinasi, „dangaus medicina“ remiasi unikaliu vabzdžių gebėjimu perdirbti biologiškai aktyvias medžiagas. Įsivaizduokime, bitės surenka dervas nuo beržų, tuopų ūglių ir pumpurų, nuo įvairų augalų. Dervos neleidžia pumpurams žūti, tai rodo, kad augalai taip pat sugeba apsiginti nuo nepalankių klimato sąlygų ir kenkėjų. Kai dervos patenka į bitės virškinimo traktą, jos yra perdirbamos kartu su įvairiais fermentais, žiedadulkėmis, vašku, taip yra pagaminamas pikis.

Bitės naudoja pikį gynybai nuo mikroorganizmų – virusų ir bakterijų. Bitės moka sutramdyti netgi graužikus – jei kokia smalsi pelė įsmunka į avilį, ji greit tampa mumija.

– Kokie mokslo centrai tyrinėja bičių produktus? Ką mokslininkams pavyko įrodyti?

– Maxo Plancko institute, kuris yra įsikūręs Vokietijoje, buvo atliktas išsamus tyrimas, jame dalyvavo apie 16 tūkstančių žmonių. Paaiškėjo, kad bičių pikis veikia kaip natūralus antibiotikas, nesukeliantis bakterijų atsparumo.

Pikio sudėtyje buvo išskirtos šešios veikliosios medžiagos, turinčios poveikį mikroorganizmams. Šio tyrimo išvados yra labai svarbios, nes mums trūksta naujos kartos antibiotikų, kurie naikintų atsparias bakterijas.

Pavyzdžiui, 1962 metais išrastas antibiotikas vis dar vadinamas rezerviniu, nes yra skiriamas tada, kai niekas nepadeda. Daugelis mokslininkų nerimauja, kad vis daugiau mikroorganizmų darosi atsparūs antibiotikams.

Kyla pavojus, kad gali grįžti siaubingos ligos, kurios Europoje numarindavo ištisus kaimus ir miestus.

Koronavirusas taip pat elgiasi nenuspėjamai, jis alina imunitetą ir atveria vartus įvairioms bakterijoms. Todėl yra labai svarbios natūralios priemonės, stiprinančios imunitetą.

Dėl šios priežasties bičių pikis įtrauktas į ne vieną mokslinį tyrimą, kurių tikslas – atrasti naujus antimikrobinius ir antivirusinius preparatus. Pikis yra unikalus tuo požiūriu, kad jį vartojant mikroorganizmai nesugeba išsiugdyti atsparumo. Tuo tarpu daugelis antibiotikų turi tokį nepageidaujamą šalutinį poveikį.

Atšalus orams daug žmonių pradeda sirgti ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Kaip pasiruošti naujam peršalimo sezonui?
Saugantis šių ligų būtina stiprinti imuninę sistemą. Čiulpiant pastiles, kurių sudėtyje yra bičių pikio, įmanoma apsaugoti burnos gleivinę nuo išsausėjimo.

Kitas svarbus dalykas, pikis pasižymi dezinfekuojančiomis savybėmis. Yra pastebėta, kad čiulpiant bičių pikį mažiau susidaro gleivių, o gleivės yra palanki terpė vystytis virusinei ar bakterinei infekcijai.

Vadinasi, kuo mažiau gleivių, tuo sunkiau daugintis virusams ir bakterijoms, nes šie sukėlėjai patenka į nedraugišką aplinką.

– Kuo gali būti naudingi augalai, jei žmogus persišaldė?

– Bičių produktai suaktyvina tuos procesus organizme, kurie padeda įveikti peršalimo negalavimus. Pikis yra plataus veikimo produktas, kurį galima derinti su vaistažolėmis.

Verta prisiminti, kaip žmonės gydėsi, kai nebuvo medikamentų. Tokie receptai buvo kuriami Rytų medicinoje. Yra žinoma, kad bičių pikio poveikį galima sustiprinti, įmaišius vaistingųjų augalų. Pavyzdžiui, svilarožė, saldymedis dar labiau didina gleivinės drėkinamąjį poveikį, o jei bičių pikį maišysime dar ir su čiobreliais, sustiprinsime antimikrobinį poveikį.

Kol pasaulyje nebuvo atrastas pirmasis antibiotikas penicilinas, čiobreliais būdavo gydomas net plaučių uždegimas.

Pikio derinys su ežiuolėmis – taip pat puiki priemonė, nes ežiuolės ne tik didina imunitetą, bet ir pasižymi baktericidiniu poveikiu.

– Kodėl patariama naudoti pikį su vitaminu C, taip pat imbieru, avietes, erškėtrožes?

– Toks derinys pasižymi dar stipresniu poveikiu nei vartojant atskirai kiekvieną veikliąją medžiagą. Jei yra pikio, organizmas lengviau pasisavina natūralias augalines medžiagas.
Vitaminas C gerina audinių imunitetą, o augalai padeda mažinti organizmo gleivėtumą. Toks natūralių medžiagų derinys padeda kovoti su ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, kurias esame įpratę vadinti peršalimu.

Augalinės medžiagos normalizuoja kvėpavimo takų darbą, taip pat stiprina imunitetą.

Netgi tuo atveju, kai virusai sukelia įvairių komplikacijų ir ligonį būtina gydyti antibiotikais, nereikėtų užmiršti natūralios pagalbos iš gamtos. Bičių pikio preparatai neleis mikroorganizmams įgyti atsparumo antibiotikams.

Burnos gleivinę galima drėkinti taip pat profilaktiškai, nelaukiant, kol ims perštėti gerklę, sunku bus nuryti kąsnį ar prikims balsas.

– Ar kvėpavimo takai sugeba apsiginti nuo dirgiklių?

– Oklahomos universiteto (JAV) mokslininkų atradimas taip pat rodo, kad bičių pikis yra nepakeičiama priemonė, kai užklumpa viršutinių kvėpavimo takų ligos.
Kvėpavimo takai turi įvairių būdų, kaip apsisaugoti nuo įsibrovėlių ir dirgiklių. Pavyzdžiui, nosyje yra plaukelių, jie veikia kaip filtras, neleidžiantis svetimkūniams brautis gilyn.

Jei nešvarumų patenka į bronchų vamzdelius, jie prikimba prie plono gleivių sluoksnio. Šios gleivės dar vadinamos skrepliais. Jas nuolat stumia burnos link maži bronchų vamzdelių plaukeliai, vadinami žiuželiais.

Amerikiečių mokslininkai pastebėjo, kad pikis aktyvina bronchų žiuželių judesius. Buvo nustatyta, kad žiuželiai turi kartaus ir aitraus skonio receptorius. Kadangi propolis turi kartaus skonio dervų, buvo iškelta hipotezė, kad propolis turi įtakos bronchų žiuželių judesiams. Jie padeda išstumti tai, kas gali patekti į gilesnius kvėpavimo takus. Bronchų žiuželiai veikia kaip apsaugos sistema.

Čiulpiant maisto produktus, kurie yra kartaus skonio, suaktyvėja žiuželiai. Todėl tai, kas yra aštraus ir kartaus skonio, veikia kaip priešuždegiminis faktorius, nuima spazmus ir palengvina atsikosėjimą.

Ne veltui užsiminiau apie skonio receptorių įtaką. Ajurvedoje vaistiniai augalai pagal skonį yra skirstomi į kelias grupes. Pavyzdžiui, tai, kas yra kartu, gali paskatinti priešuždegimines savybes, o sutraukiantis gaižus skonis gali gelbėti gydant žaizdas.

Kadangi bičių pikis yra kartoko ir aštraus skonio, jis gali sutraukti gleives ir sumažinti gerklės skausmą. Tai – dar viena naudinga savybė, kovojant su virusais.

Mokslininkų tyrimai rodo, kad bičių pikis turi imuninę sistemą stimuliuojančių savybių, didina organizmo imuninių ląstelių aktyvumą. Neabejoju, kad jį naudinga vartoti profilaktiškai ir tinkamai pasiruošti peršalimo ligų sezonui.

Komentarai (12)