Patys keisčiausi ir rečiausi atmosferos reiškiniai: nuo Mėnulio vaivorykštės, vaiduokliškų šmėklų iki paslaptingojo, šimtus metų žmonių protus jaukiančio žaliojo blyksnio (Foto, Video) (1)
Danguje gausu gražių, keistų ir retų reiškinių, tik reikia žinoti, kur ieškoti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šviesa suteikia mūsų pasauliui vizualinę tekstūrą ir sodrumą. Mes nuolat patiriame šviesą, kai ji sąveikauja su skirtingomis mus supančiomis terpėmis: sklinda per mūsų atmosferą, atsispindi nuo gėlės ar išsiskaido į spektrą praėjusi per vandens lašelius.
Žmonės vizualiai patiria labai siaurą elektromagnetinio spektro juostą, vadinamą regima šviesa. Tačiau nors mes matome tik dalį elektromagnetinio spektro, žmogaus akiai matomi įvairiausi reiškiniai.
Nesuklyskite, šie optiniai reiškiniai nėra iliuzijos. Jie yra tikri ta prasme, kad juos valdo materijos, su kuria sąveikauja šviesa, optinės savybės. Paprastai tai yra dulkės, vandens lašeliai ar atmosferos atomai.
Daugelis šių reiškinių vaidina dvigubą šviesos prigimtį kaip dalelę ir bangą. Kai kurie iš šių reiškinių yra nepaprastai dažni, o kiti gali būti pastebėti kartą per gyvenimą. Jei žiūrite tinkamu momentu, esant tinkamoms sąlygoms, galite pamatyti vieną iš šių šviesos triukų.
Refrakcija: Mėnulio vaivorykštės
Vaivorykštės sulaukia daug dėmesio, tačiau jos pasitaiko daug rečiau, nei galite numanyti. Vaivorykštei susiformuoti reikia dviejų dalykų; Saulės spindulių ir vandens garų priešingų Saulės krypčiai.
Jei gyvenate sausame regione, vaivorykštės gali būti labai retos. Šviesa turi spindėti tiesiai ant didelių vandens lašelių, todėl jos negali užgožti debesys. Saulė taip pat negali būti per aukštai danguje, arba vaivorykštė negalės susidaryti. Šviesa lūžta, kai ji patenka į lašelį, išsiskaido į spektrą pagal bangos ilgius – arba spalvas, atsispindi lašelio viduje, o išeidama vėl lūžta.
Saulė nėra vienintelis šviesos šaltinis, galintis sukelti vaivorykštę, tai taip pat gali ir Mėnulis. Mėnulio vaivorykštės (moonbow) susidarymas toks pats kaip ir įprastos, nors Mėnulio vaivorykštės dažniausiai būna blankesnės ir mažiau spalvingos nei Saulės.
Mėnulio vaivorykštės yra gerokai retesnės, nes reikia pilnaties, be kitų vaivorykštės susidarymo sąlygų. Jos būna labai silpnos, tačiau galima pamatyti. Fotoaparatai, turintys ilgą ekspozicijos laiką, gali užfiksuoti labai gyvybingus, spalvingas Mėnulio vaivorykštes.
Vandens lašeliai: karūnos, vainikai ir vaivorykštiniai debesys
Vandens lašai yra pagrindinis optinių reiškinių priežastis, nes jie suteikia šviesai terpę lūžti ir suformuoti optinius reiškinius. Daugelis šių reiškinių yra susiję su balta šviesa, nes ji lūžta per vandenį, išsisklaido į spektrą, todėl susidaro spalvos, dažniausiai susijusios su vaivorykšte. Vis dėlto, ne visi šie reiškiniai yra vaivorykštės. Karūna (corona) tikriausiai yra vienas iš labiausiai paplitusių pavyzdžių.
Karūna yra difrakcijos sukeliamas optinis reiškinys, atsirandantis dėl šviesos bangų savybių. Jas galima pamatyti, kai ploni vandens, dulkių ar žiedadulkių debesys iš dalies uždengia Saulę ar Mėnulį. Karūnos susiformuoja keliuose koncentriniuose žieduose aplink ryškų, centrinį šviesos šaltinį ir būna apie 15 laipsnių skersmens. Karūnos savo švelnesnes spalvas gauna iš subtilesnio maišymo, kuris vyksta difrakcijos būdu, o ne atskiriant šviesos bangas, kaip lūžio metu.
Debesų irizacija (cloud iridescence) arba „vaivorykštinis debesis“ yra dar vienas difrakcijos reiškinys, dažniausiai pastebimas šalia Saulės, tačiau gali pasirodyti ir toli nuo jos. Vaivorykštiniai debesys gali pasirodyti kaip beveik atsitiktinės spalvų dėmelės ir juos lemia tie patys mechanizmai, leidžiantys formuotis karūnoms.
Karūnos susidaro, kai vandens lašeliai ar ledo kristalai yra vienodo dydžio. Kai vanduo tampa mažiau vienodas, galite pamatyti šias netaisyklingesnes spalvų juostas. Irizacija yra trapus reiškinys ir gali greitai pasikeisti, kai danguje slenka debesys.
Jie dažnai pasirodo vėlyvą popietę, labai karštomis ir drėgnomis dienomis, ir dažniausiai susidaro ant kamuolinių debesų. Kamuoliniame debesyse oras kyla aukštyn, jis stumia virš jo esančius oro sluoksnius vis aukščiau, kur jie išsiplečia ir atvėsta. Kartais ši drėgmė staiga kondensuojasi į mažus lašelius, kurie sudaro debesis „kepurę“. Būtent ten esantys lašeliai išsklaido saulės šviesą ir sukuria spalvingas spalvas.
Tęsinys kitame puslapyje: