Per stebėtinai trumpą laiką Žemės ašis pasislinko į rytus – ir tai sukėlė „X faktorius“: ateityje mūsų gali laukti dar didesni pokyčiai ()
Nauji tyrimai rodo, kad žmogaus sukelta klimato kaita privertė Žemės ašį pasislinkti į rytus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žemės ašis šiek tiek pasikeitė laikui bėgant, tačiau mokslininkams nepavyko tiksliai išsiaiškinti, kodėl.
Norėdami tai išsiaiškinti, mokslininkai iš Geografijos mokslų ir gamtos išteklių tyrimų instituto Kinijoje ir Danijos technikos universiteto paėmė palydovinius duomenis iš NASA palydovo „Gravity Recovery and Climate Experiment“ (GRACE) ir ištyrė šį „tikros poliarinės klajonės“ reiškinį, vykusį 10-ajame dešimtmetyje.
Mokslininkai nustatė, kad judančios vandens masės nustūmė Žemės ašį į rytus, ką ir prognozavo esami klimato modeliai. Įsivaizduokite pilną baseiną vandens ir jo judinimą pirmyn bei atgal – slinkimas sukelia vandens svorio judėjimą aplinkui. Tačiau visa tai vyksta makrolygmeniu.
Tačiau stebina tai, kad dėl to kalti esame mes patys. Mokslininkai paėmė klimato modelį, kuris atitinka 2000-ųjų ir 2010-ųjų duomenis, ir pritaikė jį 10-ajam dešimtmečiui, kad įsitikintų, ar rezultatai sutampa. Duomenys sutampa tik tuo atveju, jei vyksta kažkoks „X faktorius“.
Tas X faktorius vadinamas sausumos vandens trūkumu (ang. terrestrial water shortage, TWS), kuris apima Žemės vandens lygio pokyčius dėl ledynų tirpimo ir kitos antropogeninės veiklos, pavyzdžiui, perteklinio gruntinio vandens tiekimo iš vandeningųjų sluoksnių.
Tyrimas, publikuotas „Geophysical Research Letters“, rodo, kad TWS 10-ajame dešimtmetyje paskatino Žemę šiek tiek pasislinkti į rytus – iš esmės visas planetos baseinas pasislinko ir sukūrė naują svorio centrą.
Tam tikras TWS pokytis natūraliai įvyko be žmonių. Tačiau mokslininkai nustatė stiprią koreliaciją tose vietose, kur ledynų tirpsmas ir požeminio vandens išeikvojimas įvyko labiausiai: „Daugelyje vietovių, pavyzdžiui, Aliaskoje, Grenlandijoje, Pietų Anduose, Antarktidoje, Kaukaze ir Viduriniuose Rytuose, pastaruoju metu įvyko reikšmingi ledynų masės pokyčiai“, – savo darbe paaiškina mokslininkai.
Šie regionai, o taip pat ledynų ir požeminio vandens klausimai plačiau nepaaiškina viso mokslininkų nustatyto skirtumo tarp tikėtinų ir tikrųjų verčių. Jie sako, kad pasaulinis vandens judėjimas ir saugojimas skiriasi atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip regioniniai klimato modeliai. Tačiau apskritai matematinė analizė patvirtina klimato kaitos veiksnius, labiausiai prisidedančius prie pokyčių.
Taigi, kur tai mus veda? Na, visų pirma, poliarinis poslinkis yra labai mažas, ir žmonės negalės to pastebėti. Tačiau, turint omenyje, kad šis pokytis įvyko per tokį trumpą laiką, mūsų artimiausioje ateityje gali reikšti dar didesnius pokyčius.
