Kaip pasipiktinę Prahos gyventojai išmetė savo politikus pro langą ir sukėlė vieną kruviniausių ir ilgiausių istorijoje Europos karų – tai nebuvo toks pirmas įvykis miesto istorijoje (Foto, Video)  ()

Toks Prahos gyventojų poelgis sukėlė vieną kruviniausių ir ilgiausių istorijoje Europos karų, tačiau tai nebuvo toks pirmas atvejis.


Du kartus, pirmiausia 1419 m., ir vėl 1618 m., nusivylę Prahos gyventojai tiesiogine to žodžio prasme išmetė savo lyderius iš viršutinių miesto pastatų langų.

Šie įvykiai į istoriją pateko kaip Pirmoji ir Antrojo Prahos defenestracija. Terminas defenestracija reiškia kieno nors išmetimą pro langą (modernioje lotynų kalboje fenestra – langas).

Dėl šių dviejų įvykių kilo ilgamečiai kruvini religiniai karai Europoje.

Pirmoji Prahos defenestracija

Kiekvienas iš dviejų įvykių, kaip ir daugelis ginčų, kilo religijos ir politikos sankirtoje. XV a. pradžioje, Katalikų bažnyčioje viduje kilo nemažai nepasitenkinimo.

Šis nepasitenkinimas kartu su kylančiais nacionalizmo jausmais padidino pamokslininkų, tokių kaip husito Jan Želivský, įtaką, kuriam įtakos turėjo Jonas Wycliffe'as, matęs, kad Katalikų Bažnyčios būklė yra korumpuota.

Šie pamokslininkai ragino savo kongregacijas imtis veiksmų, įskaitant ginkluotus, kovojant su šiais prasižengimais.

Prahos miesto tarybai atsisakius paleisti kai kuriuos husitų narius, kurie buvo laikomi kaliniais, 1419 m. liepos 30 d.  Želivskis savo pasekėjus nuvedė į protesto žygį link miesto rotušės.

Procesija įvyko dėl vis didėjančio nepasitenkinimo šiuolaikine Bažnyčios kryptimi ir nelygybės tarp valstiečių, Bažnyčios prelatų ir bajorų.

Skaitomiausi Naujausi

 

Žygio metu kažkas iš rotušės metė akmenį į Želivskį; tai dar labiau įsiūtino ir taip įpykusią minią, kuri užpuolė pastatą, kuriame rado teisėją, burgomasterį ir 13 tarybos narių. Visi pareigūnai netrukus buvo išmesti pro viršutinį aukšto langą; tuos, kurie nemirė nuo kritimo, nužudė minia lauke.

Pirmosios Prahos defenestracijos įvykiai sukėlė užsitęsusius Husitų karus, kurie tęsėsi net iki 1434 m.

Antroji Prahos defenestracija

Antroji defenestracija kilo dėl protestantų ir katalikų ginčo.

Keturis dešimtmečius po to, kai 1517 m. Martinas Lutheris prikalė savo 95 tezes prie Vitenbergo bažnyčios durų, katalikai ir protestantai visoje Europoje dalyvavo įvairiuose ginčuose.

1555 m. Šventosios Romos katalikas imperatorius (kuris taip pat buvo Bohemijos karalius, kurios sostinė buvo Praha) bei jo liuteronų kunigaikščiai ir bajorai išsprendė tarpusavio ginčą sudarydami Augsburgo taiką.

Per ateinančius šešis dešimtmečius geri tarpusavio santykiai paskatino Bohemijos karalius bajorams palaipsniui suteikti vis didesnę religijos laisvę ir didinti civilines bei teisines galias.

Tęsinys kitame puslapyje:

(30)
(2)
(28)

Komentarai ()