Verta susirūpinti? Kažkas keisto vyksta su Žemės branduoliu – priežastys nežinomos: bet tai galėtų išspręsti 30 metų kamuojančią paslaptį (Video) ()
Su Žemės branduoliu vyksta keisti dalykai ir mokslininkai neturi tam paaiškinimo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dirvožemis po mūsų kojomis slepia paslaptį: Žemės vidinė šerdis, susidedanti iš kietos geležies, „išbalansuotai“ auga dėl neaiškių priežasčių – viena jos pusė plečiasi greičiau nei kita, rodo nauji Kalifornijos universiteto seismologų tyrimai.
Žemei gali būti daugiau nei 4 milijardai metų, tačiau jos vidinė šerdis yra gerokai jaunesnė, geologų manymu, ji susiformavo prieš pusę milijardo ar 1,5 milijardo metų.
Mokslininkai jau 30 metų stebi vidinės šerdies paslaptį, kurią galima pamatyti tik stebint per ją tekančias seismines bangas: keliaujant tarp šiaurės ir pietų ašigalio bangos juda žymiai greičiau, nei jos keliauja per pusiaują, ir nors tai tikrai įdomu, mokslininkai neturi paaiškinimo, kodėl taip yra, rašo „Live Science“.
Dabar nauji atradimai galėtų paaiškinti šį fenomeną.
Žurnale „Nature Geoscience“ paskelbtame tyrime buvo nagrinėjami branduolio augimo per pastaruosius milijardą metų kompiuteriniai modeliai.
Tyrėjai nustatė, kad pusė sferos, rytinė pusė po Indonezijos Bandos jūra, sukaupia 60 procentų daugiau geležies kristalų nei jos vakarinė dalis, esanti po Brazilija.
„Vakarų pusė atrodo kitaip nei rytinė pusė iki pat centro“, - sakė Kalifornijos universiteto tyrimo bendraautorius seismologas Danielis Frostas. – „Vienintelis būdas tai paaiškinti yra tai, kad viena pusė auga greičiau nei kita.“
Tyrėjai nustatė, kad šiluma sparčiau šalinama Indonezijoje nei iš Brazilijos Vakaruose, ir kad greitesnis vienos pusės atvėsimas greičiausiai paspartins geležies kristalų susidarymą ir šerdies išsiplėtimą toje pusėje. Taigi, kadangi Indonezijoje branduolys šilumą praranda greičiau nei Brazilijoje, tai atsispindi per jį praeinančiomis seisminėmis bangomis.
Tyrėjai nežino, kodėl geležies kristalai nereguliariai vystosi vidinėje šerdyje, tačiau paaiškinimą galbūt galima rasti virš jo esančiuose sluoksniuose.
Be to, komanda mano, kad ši šerdies „pakreipta“ savybė greičiausiai prasidėjo, kai tik šerdis susiformavo. Galėtumėte pagalvoti, kad praėjus šiam laikui vidinės šerdies forma bus ne kas kita, o sferinė, tačiau taip nėra. Dėl šios priežasties mokslininkai mano, kad gravitacija buvo pagrindinis veiksnys subalansuojant situaciją nukreipiant naujai susiformavusius geležies kristalus į vakarinę šerdies dalį, taip išlaikant sferinį branduolio pobūdį, kurio spindulys auga 1 mm per metus greičiu.
Kitas gluminantis veiksnys yra tai, ar asimetriškas aušinimas šerdyje veikia Žemės magnetinį lauką, kuris tęsiasi nuo Žemės vidaus iki kosmoso ir sąveikauja su Saulės vėju. Dabartinį magnetinį lauką valdo skystos geležies srautas išorinėje šerdyje, kurį savo ruožtu lemia iš vidinės šerdies prarasta šiluma.
Jei vidinė šerdis praranda daugiau šilumos rytuose nei vakaruose, išorinė šerdis taip pat migruos į rytus, ir ar tai turi įtakos magnetinio lauko stiprumui, Frosto tyrėjų grupė dabar ieško atsakymo.
