Didžiausias kada nors Žemėje buvęs ežeras driekėsi net per Europos ir Azijos žemynus: daugiau nei 10 kartų viršytų vandens kiekį, kuris šiandien yra planetos ežeruose (Foto) ()
Maždaug prieš 10 milijonų metų Europos ir Azijos žemynuose tyvuliavo didžiausias ežeras Žemės istorijoje. Jis užėmė didesnę teritoriją nei šiandieninė Viduržemio jūra. Šiuolaikiniame žemėlapyje šis ežeras nusidriektų nuo Alpių iki Kazachstano.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iki šiol nedaug buvo žinoma apie Paratetijos jūros (Paratethys) atoslūgį ir tėkmę jos gyvavimo metu, tačiau naujame tyrime nustatyti keturi kataklizminiai, klimato nulemti ciklai, kurie sumažino ežerą ir greičiausiai pražudė daugybę jame gyvenančių rūšių.
Paratetijos jūros vandens gyvybė buvo unikali: ji apėmė viską, pradedant moliuskais ir vėžiagyviais, baigiant mažais banginiais ir delfinais, kurie išsivystė, kad atitiktų savo ribotą aplinką. Tyrėjai teigia, kad sumažėjus vandens lygiui ir padidėjus druskos kiekiui, šių gyvių būtų likę nedaug.
„Tai turėjo būti postapokaliptinis priešistorinis pasaulis“, – sako geologas Woutas Krijgsmanas iš Utrechto universiteto Nyderlanduose.
Krijgsmanas ir jo kolegos tyrinėjo iškastinius įrašus, nuosėdas ir teritorijos aplink Juodąją jūrą (toje vietoje, kur anksčiau buvo Paratetijos jūra) geologiją, kad nustatytų keturis pagrindinius vandens lygio kritimus per kelis milijonus metų, taip pat modeliuojant ir imituojant vandens lygį visame regione.
Sunkiausias vandens lygio kritimas buvo paskutinis, užfiksuotas prieš 7,65–7,9 milijonus metų, anksčiau vadintas Didžiuoju Chersono džiovinimu. Per šį epizodą Paratetijos jūros vandens lygis smuko net 250 metrų, atskirdamas mega ežerą į mini ežerus, kurie greičiausiai tapo toksiški daugumai vandens gyvūnų.
Remiantis mokslininkų skaičiavimais, šiais sausais laikotarpiais mega ežeras galėjo prarasti iki 70 procentų savo paviršiaus ir iki trečdalio savo tūrio.
Didžiausiu pajėgumu jis būtų užėmęs maždaug 2,8 milijono kvadratinių kilometrų plotą, kuriame daugiau nei 10 kartų viršytų vandens kiekį, kuris šiandien yra planetos ežeruose.
Temperatūros ir kritulių pokyčiai visoje Eurazijoje taip pat turėjo įtakos pokyčiams sausumoje, o atvira aplinka pakeitė miško aplinką ir keitėsi miškų tipai. Kaip šios evoliucijos įsisavino ir paveikė viena kitą, dar reikia iki galo išsiaiškinti.
„Daliniai mega ežero išdžiūvimai sutampa su klimato, maisto tinklo ir kraštovaizdžio pokyčiais visoje Eurazijoje, nors tikslius veiksnius ir mechanizmus dar reikia išspręsti“, – rašo tyrėjai savo paskelbtame straipsnyje.
Iš tektoninių poslinkių ir Vidurio Europos kalnų pakilimo sukurta Paratetijos jūra iš viso būtų išgyvenusi apie 5 milijonus metų, rodo geologiniai duomenys, o prieš kraštovaizdžio pokyčius ji nutekėjo į Viduržemio jūrą.
Kitas neseniai atliktas tyrimas rodo, kaip vandens lygio kritimas Paratetijos jūroje pavertė krantus pievomis, suteikiančiomis derlingą dirvą sausumos gyvūnų evoliucijai. Iš tikrųjų Afrikos savanos įvairovė greičiausiai priklauso nuo migracijos, kurią sukelia dideli sausieji šios eros laikotarpiai.
Žinoma, klimato nulemti peizažų ir laukinės gamtos pokyčiai tebėra labai aktuali tema šiandien, praėjus milijonams metų po to, kai Paratetijos jūra išdžiūvo – kiekvienas toks tyrimas primena realią grėsmę, su kuria šiandien susiduriame, ir kaip tai gali mums papasakoti daugiau apie mūsų ateitį.
„Platesnis šių hidrologinių krizių poveikis ir padariniai, ypač už Paratetijos srities ribų, vis dar menkai suprantami“, – rašo tyrėjai.
Tyrimas buvo paskelbtas „Scientific Reports“.
