Prasideda nauja era: atidaryta pirmoji tokia mėsos gamykla pasaulyje - tai gali tapti tradicinės gyvulininkystės pabaigos pradžia

Valstybės turėtų tai skatint, kaip žaliąją energetiką. Nes čia tikrai ne mažiau resursus taupantis dalykas. Iš karto atkrenta teoriją, kad Žemėje nužteks ploto ir energijos, kad išmaitinti didėjantį žmonių skaičių. Ir moraliniai dalykai atkrenta. Gyvūnai galės laisvi vaikščiot. Tradicinė gyvulininkystė turėtų išnykti su laiku, o vėliau ir būti uždrausta, kaip visiškai neefektyvus ir žiaurus dalykas.

Manau reikia palaukti su visais draudimais, ir išsiaiškinti kokią įtaką tokios mėsos gamyba daro esamiems resursams, t.y. ko reikia šiam procesui palaikyt. ATP teks iš kažkur paimti, taigi vis tiek bus kažkoks "maisto" tiekimo procesas šitai decentralizuotai gyvybei. Be to nematau prasmės drausti klasikinės gyvulininkystės, tereikia šitam naujam gamybos būdui žymiai numesti savikainą. Tada tikra mėsa taps brangus restoraninis patiekalas.

Puse pasaulio kreivai ziuri i genetiskai modifikuota maista, tai isivaidzuoju, kas darysis, kai masems pasiulys kotleta is megintuvelio

Turbūt būsiu vienas iš pirmų bėgančių paragauti. Ypač dėl to kad pirmi patiekalai bus brangesni, ir greičiausiai geriau paruošti, nes šios mėsos nepirks pigios maitinimo įstaigos. Beje lietuviai daug metų prasisuko su picomis be mocarelos sūrio, kas tikrai baisiau už dirbtinę mėsą. Ir visi greitai pripras, kaip prie muilo ingridientų maiste (palmolive). O ta GMO baimė yra tiesiog dėmesio nukreipimas nuo vėžį sukeliančių pesticidų/herbicidų.

Neįvertini mas media poveikio ir įžymių žmonių pasisakymų. „Taip gyventi verta“ Svarbiausia iš tikrųjų reikia gerai ištirti, kad tikrai paskui nenumirtų visa žmonija. O paskui reikia dirbti su žmonių įsitikinimais, rodyt filmus, koks gyvūnų kelias gyvulininkystėje.

anminorūgštis nelabai įsivaizduoju kaip parašiau angliavandenius.

Tik patikslinsiu, baltymai virškinamajame trakte skyla pagrinde į amino rūgštis ir šiek tiek į angliavandenius, esant poreikiui...

Idomu kokio dydzio ta laboratorija ir kiek iseis pagaminti mesos ateityje, nes 3k zmoniu pamaitinti tai nera daug, bet gal yra daug potencialo plestis. Dar idomu kokia sudetis bus tos mesos, jei tai butu kazkokia high-protein mesos versija (50+ g baltymu/100g) tai net ir 10e/kg kaina negasdintu.

Bandau įsivaizduoti kodėl mes turėtume išvis rūpintis "žmonijos išgyvenimu" tokioje valstybėje/užkampyje kur su maistu nėra jokių problemų ir nenusimato. Ir nesigauna. Na ok, gal tikrai yra kokių regionų kur badauja dėl tikrai sunkių sąlygų, bet netikiu, kad ten pastatyti kažkokias aukštos technologijos gamyklas (ir tiekti joms reikalingas, straipsnyje nepaminėtas, medžiagas) būtų mažiau darbo nei tiesiog užauginti karvę kurią ten visą jos gyvenimą melši, o po to dar ir suėsi. O ten gyvuliukų kančios mažai jaudina - va, ląstelė irgi gyvas elementas, daeisim iki to, kad ji irgi kenčia virškinama :)

Tegu žiūri kaip nori, kai 1kg "tikros" mėsos kainuos virš 100€, pirks užaugintą laboratorijoj ir nesiskųs.

ES, Izraelis ir JAV tai ir skatina, skirdami finansavimą 60-100% intenstyvumu, tokių tyrimų atlikimui, technologijos kūrimui. Tradicinio ūkininkavimo tikrai niekas nedraus, bet liks tik ekologiniai ūkiai, kur galvijai bus auginami tik išskirtinės kokybės ir delikatesams, kuriuos valgysi porą kartų metuose. Itin aukštos kokybės gaminiai, kurie turėtų būti pranašesni už sintetinę mėsą. Pusė pasaulio kreivai žiūri į GMO ir puė pasaulio jį valgo tiesiogiai, ar netiesiogiai. Tie patys, kurie aiškina, kad labai rūpinasi gamta, yra prieš GMO, kemša į save soją, kuri 99% GMO būna. Pesticidai vėžį sukelia tik su šiais chemikalais dirbantiems, jei netaisyklingai naudojasi. Iki žmogaus beveik niekas nedaeina, jei naudojamasi pagal taisykles ir dar jei vartotojas nusiplauna maistą. Visi pesticidai suyrantys tik leidžiami vakarų šalyse jau ne vieną dešimtmetį. (Herbicidas yra vienas iš pesticidų). Baltymus skaidyti į angliavandenius neefektyvu, ir kaip aukščiau rašė, tai maža dalis taip išskaidoma. kestutiz, tikslas yra sumažinti poveikį aplinkai. Tai reikia daryti, nes mes baigiame sunaikinti ekosistemas. Jūrose žuvys išgaudytos stipriai, kai kurių populiacija yra sumažėjusi po 90% ir daugiau. Ant žemės irgi ištisi miškai išnaikinti, kai kur nieko nelikę, kai kur trupiniai likę ir atstatomi. Ta pati pietų Amerika, dar 20 metelių tokių kirtimų ir neliks džiunglių ten, o atsistatyti taps nebeįmanoma. Čia jau net nekalbant apie resursų ribotmą, kokybės užtikrinimą, maisto prieinamumą. Pumper, netiki, kad sintetinė gali tapti pigesnė nei natūrali ir taip? Resursų tai reikia mažiau. Gyvulininkyste užsiimantiems nukirps subsidijos ir skirs auginantiems laboratorijoje ir "the end". Vietoje traktorių pirkimo ir fermų įrangos, hi-tech įranga mėsos auginimui ir pakavimui.

Kažkaip galvojau kad herbicidai nuo parazitinių žolių, o pesticidai nuo parazitinių gyvūnų/vabzdžių. Ar klystu?

Visiškai nusišnekėjau. tu teisus, pataisiau savo žinutę. Neįsivaizduoju kaip galėjau parašyt tokią nesąmonę.

Aš žiūriu paprasčiau, lokaliau, badaujantys Afrikos vaikai nedomina. 3/4 (spėju) konkrečiai mūsų suvalgomos mėsos - kiauliena, vištiena na ir atitarnavusi karviena (bo specialiai auginami jaučiai vietiniams per brangūs). Jūrų (gal tiksliau okeanų) gėrybės čia per brangios, kad rūpintis jog kažkas kitas jas išnaudojo. Nebent ir būtų pats didžiausias technologijos pliusas - pigiai pagaminti visokias "krabų lazdeles" ne iš š*do kaip dabar, o iš "identiškų krabams" ląstelių, na ir panašiai su kitais brangiais (arba unikaliais - pvz žmogienos ar mamuto) produktais. Bet vistiek nesuprantu kam gaminti tarpines imitacijas jei galima tiesiog gaminti pilnavertį jau pusiau apvirškintą maistą dantų pastos tūbelėse.

kazkokie vegetariski paistalai... kolkas tai brangiau - vadinas ekologine tarsa didesne. bet kokiu atveju. kad kazka ten sutaupo gamindami mesa kitaip - nereiskia kad geriau ekologiskai. tai tereiskia kad daugiau ivairoves verslui daryt pelna. kokias nors logistines sanaudas gal taupys - pvz vandeni dykumose - kur brangu israeliui atsivezt. bet cia verslo nisa tik. kad geriau ekologiskai - taip parasyt gali tik neadekvatus ir nukvakes pats nuo saves vegetaras koks nors nes jei kastai didesni - yra kazkokios pasleptosios sanaudos. cia net nera ka diskutuot - ekologijai aiskiai bus didele papildoma zala. kol kaina didesne. ir net jei numus kazkaip kaina iki rinkos kainos, ir jau "eko" argumentacija kazkaip isipaisys i logika - visada lieka tokios mesos kokybes aspektas. ji bus aiskiai geriausiu atveju vidutines kokybes - ir tai iskart kels kitas problemas - sveikatos, papildu poreikio ir pan. su kuriom net patirties dar neturim kaip kovot... cia netiesioginis sanaudu perkelimas. i galu gale gali paaisket, kad tokia "pramone" aplamai kokia nors uzmaskuota tarsa sukelia - pvz is tokios suvalgytos mesos gauto sudo gamta nesugebes pervirskint - kokia nors ekosistema isvis gal sugrius... va tada tai pasimatys tikroji ekologija

Kam augint gyvūnus, jei augint laboratorijoj bus pigiau. Kam daryt pastos tūtelėse, jei visi įpratę mėsą vargyt kitoj formoj. Gal vėliau tokia mada ir ateis, gerai pareklamavus. Tipo: „įsimesk į kišenę steiko tyrelę, valgyk kada patogu ir kur nori, 0 laiko pasiruošimo. Kita tūtelė salotų anglevandeniai". Kol kas nepatraukliai skamba, bet kas žino Jei neatspėsi, iš ko kotletas ar skilandis padarytas - iš tikro gyvūno mėsos ar užaugintos laboratorijoje, tai manau tikrai geras rezultatas būtų.

o tau kas - problema kokie nors ipakuoti maistiniai batoneliai? kaip man - cia idealus maisto patiekimo budas. mesa tiesiog vertinga del junginiu ivairoves subtilumo - bet kartu eina greito ju suirtimo ir sugedimo problema. cia tiesiog susije savaime - auksta kokybe sudetinga - todel trapi. o paprasti junginiai stabilesni. ir vegetarizmas mazdau poreiskia - na*er kokybe - darom tiesios kazkokio sudo maksimalu kieki... religiniu ufonautu cia mentalitetas, o ne protingu zmoniu pasirinkimas... nu cia su ta dirbtine mesa galbut padarys ir kazkiek kokybes - bet klausimas lieka atviras - iki kokio lygmens ir kiek kainuos... kiausini padaro jau irgi. ir net pigiau bet tokio sudo dar paieskot reikia - o cia nori kad moketume pilna kaina uz imitacija... su mesa aplamai ten standartu karteles nuzeminimo del kiekvieno komponento logistiniai musiai vyksta... vegetarai manau nesidomi, tai mazai zino... cia gali but tiesiog nusirito viskas iki tiek - kad jau galima padaryt technine mesos imitacija nu panasiai kaip su sviestu buvo. principe is naftos pradejo daryt...

Na, mėsos kaina nesiskundžiu ir dabar :) Nebent aišku visokie "gyvūnijos mylėtojai" tą reikalą sugadintų. Bet ir tada tikriausiai darbo dienomis ėsčiau tiesiog išgyvenimui žolę, o savaitgaliais varyčiau pavalgyti - lašinukų su bulvėm už BY sienos :) Nes na tikrai nesuprantu, kodėl pvz kokiem vegetaram reikia "mėsos skonio" maistą gamintis jei žinai, kad na čia ne mėsa. Taip ir su dirbtine mėsa - kam ji turi būti kaip mėsa jei žinosi, kad tai ne mėsa.

https://www.youtube.com/watch?v=sGG-A80Tl5g Geras video, kuris paaiškina, kad mes dar ilgai ir nuobodžiai neatsisakysim mėsos, ir egzistuos gyvulininkystė.

Conjurer, ne, pesticidai yra visi chemikalai naudojami žemės ūkyje (na apart augimą skatinančius ir pan., čia kita kategorija, kur nėra aiškiu ribų dar). Pagrindiniai yra herbicidai, insekticidai ir fungicidai. Dar yra moliuskocidai (taip berods rašosi lietuviškai) ir lygtais viskas. Yra kas draudžiama ES, bet leidžiama JAV, ir yra priešingų. Turiu įtarimą, kad daugiau įtakos kovos tarp įmonių. ES pvz. GMO stipriai labai ribojami, tiek, kad jų realiai nelabai ir yra (niekas nedraudžia, tik procedūrų daug). Ir GMO dauguma blogumo kyla iš to, kad naudoti glifosatą neribotai gali, bet yra kitų naudingų dalykų, kaip antras populiariausias "trait", kad augalas išskiria natūralų insekticidą-repelentą, kuris nubaido kenkėjus. Tai mažina insekticidų naudojimą, žmogui visai nepavojinga. Ir šiaip, ne viena studija yra, kad iki stalo jei lieka pesticidų, tai max 1-2%, kurie pašalinami lengvai nuplaunant po tekančiu vandeniu. kestutiz, ką valgytum - skanų kepsnį, ar gumulą/tyrę baltymų, kuri nei būtų skani, nei gražiai atrodytų? Tiesa, dabar tai vis tiek yra ląstelių dalijimasis ir augina iš esmės audinius. Kol kas tiek dar nemanipuliuojame genais, kad ką norime, tą auginame. Kopijuoti ir tai jau yra gerai. Technologijos galutinis tikslas ir bus išstumti masinius ūkius, kurie gamina pigiai. Afrikoje bado problema yra ne maisto trūkumas tiesiogiai, o infrastruktūros nebuvimas, vietiniai karai, žinių trūkumas ir pan. Afrikoje dauguma ūkių pradėję taikyti bazinius dalykus kaip modernias sėklas, sėjomainą ar bent jau selekciją, derlių didina 2-3 kartus, kartais ir daugiau. Šiuo atveju dirbtinė mėsa ir bus mėsa. Tai ląstelės audinių, tokios pačios, kaip iš mėsos, tik išauginta be gyvulio ir sąmonės. Qrad, ir taip, ir ne. Gyvulininkystė visai nedings, bet jos mastai sumažės stipriai. Lietuvoje mes problemos tokios didelės neturime, bet Kinijoje ar JAV, P.Amerikoje gyvulininkystė griauna ekosistemas. Net Norvegijos fiorduose auginamos lašišos kenkia aplinkai. Jau nekalbu bendrai, kad laukinių žuvų gaudymas baigia sunaikinti ekosistemas. Priešingai nei aiškino mokykloje 20 mlrd. žmonių vandenynas išmaitinti negali. Negali net ir 7 mlrd.