Eksperimentą su varnomis atlikę vokiečių mokslininkai pastebėjo neįtikėtiną jų proto savybę: vieną užduotį išsprendė kaip žmogus

koki dar "nuli". cia ka tyre su varnom - tai savoka "nieko nera", arba "tuscia erdve". nulis abstrakciai yra suvokiamas kaip atskaitos pradine riba, o ne kiekis. kiekis kaip "skaicius" ir kiekio "nebuvimas" - visiskai skirtingi dalykai. kita riba yra pvz begalybe. jei varnos suvoikia "nuli" - jos turi suvokt ir "begalybe" "nulinis" kiekis kaip skaicius yra abstraktus mastymas. o va "nieko nera" - yra reali busena. straipsni rase kvailys, kur pats nesigaudo savokose romenai naudojo benuline matematika - norit straipsniu pasakyt jie nemokejo abstrakciai mastyt ir buvo durnesni uz varnas?

Pauksciu smegenys fenomenas, veikia kitaip nei keturkoju. Na jie islike dinozaurai siaip. Matyt ju smegenys truputi kitaip vystesi. Jie primityvus bet tuo paciu tam tikrose srityse gali parodyti ypatinga gudruma kuris nebudingas keturkojams su panasiu smegenu dydziu. Keturkoju smegenys vystesi dviem kryptim. Pirma kryptis budinga grauzikams: Didejant masei mazai didejo neuronu skaicius, nesiformavo magistraliniai nervu kanalai o tiesiog didejant neuronu kiekiui daugejo ir jungciu tarp ju, galiausiai pasiekta riba ,kai jungtys sudaro didele dali smegenu mases ir atstumas tarp neuronu darosi per didelis del butent jungciu kiekio. Kita kryptis kuria nuejo visu pirma primatai, tai didejant smegenu masei daugeja neuronu, bet junciu kiekis pasilieka tas pat. kad jie galetu visi komunikuoti tiesiog atsirado keletas nerviniu magistraliu, per kurias komunikuoja atskiros smegenu sritys. Be to kai kuriu rusiu patys neuronai pasidare mazesni. Zinant smegenu struktura pagal smegenu mases santyki su kunu galima speti apie gyvuno gebejimus. Pauksciu atveju tai ne visada galioja.