Lietuvos vairuotojai važinėja labai senais automobiliais - tai nėra naujiena. Tiesą sakant, Lietuvos automobilių parko amžius yra laikomas problema - Europoje yra nedaug šalių, kuriose automobiliai būtų senesni. Viena vertus, niekam nesinori būti laikomam Europos laužynu. Kita vertus, tai nėra tik šalies įvaizdžio klausimas - ar mūsų automobiliai yra saugūs?

Lietuvos automobilių amžiaus problema yra susijusi su tarša. Tiesa, ji nebūtinai yra tiesiogiai susijusi su mašinos amžiumi - nors senstančio automobilio skleidžiama tarša gali pakilti, daugeliu atvejų tai nėra žymus pokytis. Tiesiog naujesni automobiliai yra gaminami pagal naujus standartus. Lietuva yra įsipareigojusi mažinti atmosferos taršą ir transporto sektorius yra viena iš tų sričių, kurioje galėtume pasitempti. Jaunėjantis Lietuvos automobilių parkas būtų draugiškesnis aplinkai, ypač jei po truputį judėtume link elektromobilių. Bet tai nėra vienintelė problema ir apie taršą šiame straipsnyje nekalbėsime.

Dar viena priežastis jauninti automobilių parko amžių - saugumas. Nesunku įsivaizduoti, kad tobulėjant technologijoms ir bandymų metodikai gerėja ir automobilių saugumas. Naujesni automobiliai tikrai yra saugesnis. Bet ar Lietuvos automobilių parkas dėl savo amžiaus yra nesaugus?

Lietuvos automobilių parko amžius

Suomijos Automobilių sektoriaus informacijos centras skelbia Europos šalių automobilių amžiaus duomenis. Tiesa, jie nėra visiškai nauji (jie yra 2019-ųjų metų), bet didesnių pokyčių dėl sustingusios 2020-ųjų rinkos šioje srityje įvykti neturėjo. Pagal Centro skelbiamus duomenis, Lietuvoje važinėja vidutiniškai beveik seniausi Europos Sąjungos keleiviniai automobiliai. Esame sąrašo dugne, bet į jį įtrauktos ne visos šalys - pavyzdžiui, Bulgarijos jame nėra.

Vidutinis automobilio amžius Jungtinėje Karalystėje - 8 metai. Ši šalis turi jauniausią automobilių parką Europoje (aišku, jau ne ES), už jos sąraše rikiuojasi Austrija (8,3 m.), Airija (8,4 m.) ir Šveicarija (8,6 m., irgi ne ES). Europos Sąjungos vidurkis siekia 11,5 metus.

Pagal Suomijos Automobilių sektoriaus informacijos centro pateikiamus duomenis, vidutinis Lietuvos keleivinio automobilio amžius - 16,8 metai. Pagal šį rodiklį nežymiai atsiliekame nuo Estijos (16,7 m.), Rumunijos (16,5 m.) ir Graikijos (16 m.) Visų kitų į sąrašą įtrauktų valstybių automobilių parko amžiaus vidurkis nesiekia ir 15 metų. Taigi, atotrūkis tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos vidurkio yra milžiniškas. Galite įsivaizduoti, kad iš, pavyzdžiui, Austrijos į Lietuvą atvažiavę turistai pastebėtų, jog automobiliai čia - dvigubai senesni. Aišku, tai lengvai paaiškintų ekonominių galimybių skirtumai, bet pigūs automobiliai nebūtinai yra seni.

Tiesa, techniškai vidutinis automobilio amžius 15 metų nesiekia ir Lietuvoje. Suomijos Automobilių sektoriaus informacijos centras pateikia visų registruotų keleivinių automobilių duomenis. Ženkli dalis pačių seniausių automobilių jau neturi teisės dalyvauti eisme. Tai - jau nebenaudojamos, bet dar neišregistruotos mašinos - didžioji dalis jų į eismą jau nebesugrįš.

VĮ „Regitra“ duomenys, įtraukiantys tik tuos M1 ir N1 kategorijos lengvuosius automobilius, kurie turi teisę dalyvauti eisme (turi galiojantį draudimą ir techninę apžiūrą), atrodo šiek tiek kitaip. Pagal juos, 2017 metais vidutinis lengvųjų automobilių parko amžius Lietuvoje buvo 14 m., 2018-aisiais ir 2019-aisiais - 14,1 m. Na, o tuomet prasidėjo pasaulinė COVID-19 pandemija, stipriai pakeitusi žmonių gyvenimo būdą, darbo režimą ir kelionių įpročius. 2020-aisiais vidutinis lengvųjų automobilių parko amžius Lietuvoje pasiekė 14,5 metus. Taip nutiko dėl to, kad automobilių apskritai pirkome mažiau.

Tai, žinoma, nereiškia, kad tame Europos valstybių sąraše Lietuva užimtų žymiai aukštesnę vietą. Nors naujus automobilius perkančios šalys dažniausiai senesnių atsikrato (kai kuriuos jų perkame mes) ir jų tikrieji eismo dalyvių duomenys nebūtų žymiai geresni, labai toli nuo dugno neatsiplėštume. Tačiau tie duomenys yra svarbūs dėl kitos priežasties - galime įsivaizduoti, kokius saugumo standartus atitinka mūsų vairuojami automobiliai.

2006-2007 metų gamybos automobilis - nesaugus?

Automobilis automobiliui nelygus. Avarijos, rūdys ir paprastas susidėvėjimas blogina automobilių konstrukcinį vientisumą. 15 metų senumo automobilis greičiausiai bus matęs įvairių kelių, oro sąlygų ir, tikėtina, eismo įvykių. Tačiau įsivaizduokime, kad mūsų automobiliai yra techniškai tvarkingi ir nešioja geras padangas - juk reguliarios techninės apžiūros reikalavimas ir kartais patikros kelyje padeda tai užtikrinti.

2005-ųjų „Volkswagen Passat“ yra vienas iš populiariausių automobilių Lietuvoje. Kadaise „EuroNCAP“ saugumo bandymuose jis pelnė 5 žvaigždutes. Suaugusiųjų saugumas buvo įvertintas puikiai, vaikų - kiek prasčiau (4 žvaigždutės iš 5). Ekspertai gyrė šio automobilio saugumą ir laikė „Passat“ vienu saugiausių šeimyninių sedanų rinkoje.

„Volkswagen“ automobiliai apskritai mūsų šalyje yra populiariausi. Tie automobiliai, kurių amžius dabar būtų artimas vidurkiui, kadaise „EuroNCAP“ saugumo bandymuose buvo vertinami labai gerai (na, gal „Caddy“, „Fox“ ir „Eos“ buvo įvertinti vos prasčiau, bet šie modeliai yra retesni). Kiti populiarūs automobiliai, kaip „Audi A4“ ir A6, „Toyota Avensis“ ir „Auris“, „Opel Astra“ ir „Zafira“, irgi gavo labai aukštus įvertinimus - prie visų paminėtų automobilių buvo matomos penkios žvaigždutės.

Ir tai nereiškia, kad jie tiesiog yra tvirti ir atlaiko per avarijas patiriamus smūgius - jie turi ir technologijas, skirtas sumažinti eismo įvykių tikimybei. Štai stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) Europos Sąjungoje privaloma nuo 2004 metų. Elektroninė stabilumo programa (ESC, DSC ar ESP) privaloma tik nuo 2014 metų, bet ne viename populiariame automobilyje ji buvo sutinkama gerokai anksčiau.

Tačiau, žinoma, neįmanoma paneigti fakto, kad naujesni automobiliai yra saugesni. Pagal naujus reikalavimus tas pats „Volkswagen Passat“, kadaise gavęs 5 žvaigždutes, dabar pelnytų prastą „EuroNCAP“ įvertinimą. Taip yra dėl to, kad su laiku saugumui taikomi vis griežtesni reikalavimai. Pavyzdžiui, neturėdamas automatinio avarinio stabdymo sistemos automobilis dabar negali tikėtis 5 žvaigždučių, net jei bandyme pasirodytų puikiai.

Emilija Bardauskienė, VĮ „Regitra“ atstovė spaudai, pakomentavo šį klausimą: „Be abejo, automobilių amžius susijęs ne tik su aplinkosauga, bet ir eismo saugumu. Technologijos tobulėja ir automobiliai bei juose naudojamos sistemos evoliucionuoja. Naujiems automobiliams keliami aukštesni saugumo standartai. Štai net Europos Komisija įpareigoja automobilių gamintojus naujuose automobiliuose diegti tam tikras elektronines saugumo sistemas, kurios prisidėtų prie didesnio eismo saugumo.

Iš esmės, automobiliuose naudojamos saugumo priemonės yra skirstomos į pasyvias ir aktyvias. Pasyvios – tai tos, kurios įvykus eismo įvykiui padeda sušvelninti pasekmes, pavyzdžiui, oro pagalvės. O aktyvios – tai padedančios apskritai išvengti eismo įvykių. Pavyzdžiui, įspėjimo apie išvažiavimą iš eismo juostos sistema, avarinis stabdymas ir pan. Pastarosios būtent dažniausiai ir naudojamos naujesniuose automobiliuose. Tokios priemonės, kurių gali nebūti senesniuose automobiliuose, neabejotinai užtikrina didesnį visų eismo dalyvių saugumą. Be to, gamintojai naujuose automobiliuose diegia ne tik naujausias saugumo sistemas, bet ir tobulina jų konstrukciją.“

Jauniausius automobilius turinčiose šalyse - mažiau žūčių keliuose

Pagal 2019-ųjų duomenis Lietuvoje keliuose milijonui gyventojų tenka 66 žūtys. ES vidurkis - 51 žūtis milijonui gyventojų. Šalyse, kurių automobilių parkai yra jaunesni, žūčių yra mažiau, bet ryšys nėra akivaizdus.  Reikia įvertinti faktą, kad tos šalys yra turtingesnės, gausiau investuoja į kelių infrastruktūrą, turi brandesnę eismo ir vairavimo kultūrą.

Štai keli pavyzdžiai:

Žūčių keliuose skaičius milijonui gyventojų (vidutinis automobilio amžius pagal Suomijos Automobilių sektoriaus informacijos centro duomenis):

• Airija - 29 (8,4 m.)
• Austrija - 46 (8,3 m.)
• Italija - 55 (11,4 m.)
• Danija - 35 (8,8 m.)
• Kroatija - 73 (14,6 m.)
• Graikija - 65 (15 m.)
• Lietuva - 66 (16,8 m.)

Jaunesnius automobilius vairuojančiose šalyse mirtini eismo įvykiai yra retesni. Bet niekas nesiima tyrimų, kurie galėtų susieti automobilių amžių su pavojais keliuose, nes eismo saugumą nulemia daugybė faktorių. Tarp jų - eismo kultūra, infrastruktūra, kelių užimtumas, oro sąlygos. Net ir pateiktuose duomenyse akivaizdaus ryšio tarp vidutinio automobilių amžiaus ir žūčių keliuose statistikos nėra.

Ir taip, jaunesnis automobilių parkas tikriausiai pagerintų eismo saugumą. Tačiau tik su sąlyga, kad pagerėtų ir kiti pavojus nulemiantys faktoriai.

Apibendrinimui

COVID-19 pandemija turėjo neigiamos įtakos Lietuvos automobilių parko amžiui - jis šiek tiek išaugo dėl sumažėjusio žmonių mobilumo ir automobilių pardavimų.

Vidutiniškai seni Lietuvoje populiarūs automobiliai savo laiku buvo vertinami puikiai, nes yra tvirti, gerai apgalvoti ir turi kai kurias aktyvias saugumo sistemas.

Eismo saugumą nulemia daugybė faktorių ir automobilio amžius/saugumas tėra vienas iš jų. Naujausių automobilių parkus turinčiose šalyse žūčių skaičius keliuose yra žemesnis, bet šių statistikos kategorijų nesieja akivaizdus ryšys. Tikėtina, kad tai labiau susiję su eismo kultūra, kelių eismo taisyklėmis bei infrastruktūra.

Jaunesnis automobilių parkas būtų saugesnis, švaresnis ir tvarkingesnis, bet šie pokyčiai įvyks tik augant ekonomikai ir gerėjant žmonių gerbūviui. Pastangos gerinti eismo saugumą turėtų būti nukreiptos kita linkme.

Komentarai (25)