Tiriama maliarijos vakcina atnešė džiugių rezultatų: suteikė precedento neturinčią ilgalaikę apsaugą ()
JAV atliktus du pirmos fazės klinikinius tyrimus su nauja kandidate į maliarijos vakcina nustatyta, kad ši vakcina suteikė precedento neturinčią ilgalaikę apsaugą, kai savanoriai vėliau buvo veikiami ligą sukeliančių maliarijos parazitų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Liga gali būti sustabdyta
Vakcinoje gyvi parazitai derinami su vienu iš dviejų plačiai naudojamų antimaliarinių vaistų – toks metodas vadinamas chemoprofilaktine vakcinacija. Šiuo metu Malyje, maliarijos endeminėje šalyje, atliekamas antrojo etapo klinikinis vakcinos tyrimas. Jei šis metodas ten pasiteisins, chemoprofilaktinis skiepijimas (angl. CVac) gali padėti sustabdyti maliarijos plitimą pasaulyje. Šiuo metu nėra plačiai naudojamos vakcinos nuo šios uodų platinamos ligos.
Tyrimai buvo atliekami Nacionalinio sveikatos instituto (NIH) klinikiniame centre Betesdoje, Merilando valstijoje. Jiems vadovavo medicinos mokslų daktaras Patrickas E.Duffy iš NIH Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto (NIAID) ir medicinos mokslų daktaras Stephenas L.Hoffmanas, „Sanaria Inc.“ generalinis direktorius.
„Sanaria“ vakcina, vadinama PfSPZ, yra sudaryta iš sporozoitų – maliarijos parazito formos, kuri perduodama žmonėms įkandus uodui. Sporozoitai per kraują patenka į kepenis ir pradeda infekciją. CVac tyrimų metu sveiki suaugę savanoriai gavo PfSPZ kartu su pirimetaminu – vaistu, kuris naikina kepenų stadijos parazitus, arba chlorochinu, kuris naikina kraujo stadijos parazitus.
Po trijų mėnesių kruopščiai kontroliuojamomis sąlygomis savanoriai buvo veikiami afrikinės maliarijos parazitų padermės, kuri buvo tokia pati, kaip ir vakcinos padermė (homologinis bandymas), arba Pietų Amerikos parazitų varianto (heterologinis bandymas), kuris buvo genetiškai labiau nutolęs nuo vakcinos padermės nei šimtai afrikinių parazitų. Abiem atvejais poveikis buvo atliktas skiepijant į veninį kraują, kuriuo užsikrečia visi neskiepyti asmenys.
Naudojant mažiausią PfSPZ dozę, CVac metodas suteikė kuklią apsaugą: tik du iš devynių savanorių (22,2 proc.), gavusių pirimetamino derinį, buvo apsaugoti nuo homologinio iššūkio. Priešingai, septyni iš aštuonių savanorių (87,5 proc.), gavusių didžiausią PfSPZ dozę kartu su pirimetaminu, buvo apsaugoti nuo homologinio iššūkio, o septyni iš devynių savanorių (77,8 proc.) buvo apsaugoti nuo heterologinio iššūkio.
Chlorochino derinio atveju visi šeši savanoriai (100 proc.), gavę didesnę PfSPZ dozę, buvo visiškai apsaugoti nuo heterologinio iššūkio. Abiejų didesnių dozių režimų atveju didelė apsauga nuo kryžminio kamieno truko mažiausiai tris mėnesius (laikas, praėjęs nuo vakcinacijos iki išmėginimo). Autoriai pažymi, kad šimtaprocentinė trijų mėnesių apsauga nuo heterologinių parazitų variantų yra precedento neturintis atvejis bet kuriai kuriamai maliarijos vakcinai. Šie duomenys rodo, kad CVac gali būti perspektyvus būdas skiepyti keliautojus ir žmones, gyvenančius maliarijos endeminėse teritorijose.