Saulė bunda: užfiksavo pirmą tokį stiprų žybsnį per ketverius metus - ką tai reiškia Žemei? ()
Panašu, kad Saulė bunda iš savo 11 metų trukusio ramybės ciklo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2021 m. liepos 3 d. 17 val. 29 min. Lietuvos laiku mūsų žvaigždė „išspjovė“ savo pirmąjį X klasės 25-ojo Saulės ciklo žybsnį. Tai buvo galingiausias žybsnis nuo 2017 m. rugsėjo.
X klasės žybsniai yra vieni galingiausių mūsų žvaigždės žybsnių, o galingiausias – X28 – buvo užfiksuotas 2003 m. lapkritį.
Šis paskutiniųjų dienų žybsnis nebuvo toks intensyvus, jis klasifikuotas X1,5 – tačiau net ir šiuo atveju jis sukėlė rentgeno spindulių pliūpsnį, kuris pasiekė viršutinę Žemės atmosferos dalį ir virš Atlanto vandenyno sugebėjo sukelti trumpųjų bangų radijo trikdžius.
Paskutinis X klasės žybsnis, nutikęs prieš šį, buvo užfiksuotas 2017 rugsėjį, ir buvo klasifikuotas kaip X8,2.
Kartu su padažnėjusiomis nuo Saulės paviršiaus kylančiomis vainikinėmis plazmos kilpomis, tai yra ženklas, kad Saulės ciklas neabejotinai pereina į aktyviąją fazę.
Nors Saulė, mums kasdien matant ją iš Žemės, atrodo gana vienodai, ilgalaikiai stebėjimai atskleidžia jos dinamiškumą. Dalį to dinamiškumo nulemia Saulės ciklai.
Kadangi Saulės magnetinis laukas nulemia jos aktyvumą – Saulės dėmes (laikinas stiprių magnetinių laukų sritis), Saulės žybsnius ir vainikinės masės išstūmimą (susidarantį dėl magnetinio lauko linijų susikirtimo ir išsiskyrimo) – šis ciklo etapas pasireiškia kaip minimalaus aktyvumo laikotarpis.
Kai Saulės magnetiniai poliai apsikeičia vietomis, magnetinis laukas sustiprėja, o Saulės aktyvumas pakyla iki maksimumo ir po truputį slūgsta iki kito polių apsikeitimo. Paskutinysis Saulės aktyvumo minimumas nutiko 2019 m. gruodį, todėl per ateinančius mėnesius ir metus turėtume tikėtis, kad Saulė vis labiau „bruzdės“, o maksimumą pasieks maždaug 2025 m. liepą.
Ne visi Saulės maksimumai būna vienodi, todėl nėra visiškai aišku, ar šįkart turėsime silpną, ar intensyvų ciklą. Vidutinis didžiausias Saulės dėmių skaičius yra 179, bet praėjusiame 24 cikle maksimalus dėmių skaičius buvo tik 114. NASA ir NOAA (JAV Nacionalinė Vandenynų ir Atmosferos administracija, angl. National Oceanic and Atmospheric Administration) prognozuoja, kad 25 Saulės ciklas bus panašus, jo metu bus pasiektas 115 Saulės dėmių pikas – tačiau kiti mokslininkai teikia visiškai priešingas prognozes ir sako, kad tai bus vienas stipriausių kada nors užfiksuotų Saulės maksimumų.
Įdomu tai, kad šiame cikle pirmajam X klasės žybsniui pasirodyti užtruko beveik dvigubai ilgiau, nei 24 Saulės cikle. Kiek tai reikšminga, sužinosime tik po 25 Saulės ciklo maksimumo.
O ką tai reiškia Žemei? Na, jei Saulės blyksnis ar vainikinės masės išstūmimas nutinka Žemės kryptimi, galime patirti kai kuriuos efektus. Spinduliuotė nekelia pavojaus mums, žmonėms, besiblaškantiems ant Žemės paviršiaus – mus gina mūsų planetos atmosfera.
Tačiau galingesnių žybsnių – kaip liepos 3 d. – ir silpnesnių M klasės žybsnių metu galime pastebėti tam tikrus atmosferinių sluoksnių, kuriais keliauja ryšių signalai, sutrikdymus. Tai reiškia, kad gali būti paveiktas radijo ryšys ir navigacijos sistemos. Ekstremaliausiais atvejais gali atsijungti elektros tinklai – bet tai nutinka itin retai.
Saulės materija taip pat gali sukelti pašvaistes čia, Žemėje. Kai dalelės sąveikauja su mūsų planetos atmosferos dujomis, susidaro švytintys atmosferiniai reiškiniai, vadinami pašvaistėmis.
Saulės dėmė, pavadinta 2838, atsirado netikėtai ir sukėlė ne tik X1,5, bet ir M2 žybsnį. Nuo to laiko dėmė nusisuko nuo Žemės, bet ji vis dar gali būti aktyvi. Kad sužinotume, ar ji negrįžta atgal, turėsime palaukti kelias dienas.
Parengta pagal „Science Alert“.
