Kupiškyje nušniokštė stichinis lietus: per valandą iškrito beveik 38 litrai į kvadratinį metrą! ()
Antradienio pavakare (liepos 27 d.) stichinis lietus registruotas Kupiškio automatinėje meteorologijos stotyje. Prasidėjęs 16:20 val. jis tęsėsi iki 22:10 val., per 5 val. 50 min. išmatuota 60,1 mm kritulių. Intensyviausias lietus buvo tarp 16:50 ir 17:50 val. – per valandą iškrito 37,8 mm kritulių arba beveik 38 litrai į kvadratinį metrą!
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gausiai palijo ir Rokiškyje bei pietiniame šalies pakraštyje − Varėnoje ir Druskininkuose, kur registruoti pavojingi lietūs (rodiklis: 15−49,9 mm per 12 val. ar trumpesnį laiką): Rokiškyje 20,6 mm/12 val., Druskininkuose 22,2 mm/2 val. ir Varėnoje 32,8 mm/6 val.
Ši liepa pasižymi ne tik ypač netolygiu kritulių pasiskirstymu šalies teritorijoje, bet ir pavojingų kritulių gausa – iki šiandienos jie tai vienur, tai kitur buvo registruoti net 15 dienų. Be vakarykščio atvejo Kupiškyje stichinis lietus prapliupo liepos 6 d. Vilniuje (79,7 mm per 12 val.), o liepos 17 d. Jurbarke registruotas katastrofinis lietus (rodiklis: 80 mm ir daugiau per 12 val. ar trumpesnį laiką) − per 3 val. 40 min. iškrito net 91,4 mm kritulių.
Tokių smarkių ir labai smarkių liūčių priežastis susijusi su plūstelėjusiu iš pietinių platumų atogrąžų oru. Ši oro masė pasižymi sugebėjimu sukaupti labai didelį drėgmės kiekį. Yra nustatyta, jog sušilęs vienu laipsniu oras gali išlaikyti septyniais procentais didesnį drėgmės kiekį nei iki tol buvęs. Karšta ir drėgna oro masė pasiekusi Lietuvą formuoja labai aukštus (kartais viršūnės siekia 12–15 km) lietaus debesis, kurie šalies teritorijoje pasiskirsto labai nevienodai ir išpila skirtingus vandens kiekius.
Šio konvekcinio proceso intensyvumas labai priklauso nuo paros meto: popietinėmis valandomis oro temperatūra pakyla aukščiausiai (Lietuvoje dažniausiai sukinėjasi apie 30 laipsnių), todėl priežeminiame sluoksnyje susidaro nepastovumo linijos, kur oro srautai suteka ir karštas drėgnas oras su didžiule jėga kyla į viršų, formuodamas galingus debesis, kurių viršūnės atšąla iki 50–70 laipsnių šalčio. Kuo didesnis šių temperatūrų skirtumas, tuo intensyvesnių reiškinių galima tikėtis (liūčių, krušos, škvalų, perkūnijų). Vakarykštis atvejis parodė, kad 27–28 laipsnių oro temperatūros pakako tokiems debesims išsivystyti ir labai smarkioms liūtims su perkūnijomis kilti.
Panašu, kad ši diena jau bus paskutinė šią savaitę, kuomet dar Lietuvoje truks atogrąžų oro viešnagė. Po lietingos ketvirtadienio nakties (ypač pietiniuose ir rytiniuose rajonuose) didieji karščiai pasitrauks, penktadienis numatomas sausesnis, tačiau lietus sugrįš savaitgalį – šįkart jis labiau tikėtinas šalies vakaruose.
Informaciją parengė: LHMT KTS vyriausios specialistės Z. Kitrienė ir I. Marcinonienė
Žemėlapis: LHMT KTBS vyriausias specialistas Gytis Valaika