Siaubingiausias infliacijos atvejis istorijoje – Vengrijos hiperinfliacija, siekusi nesuvokiamus 41,9·10¹⁵ %: kainos padvigubėdavo kas 15 valandų, o valiuta per naktį tapo beverčiu popieriumi (Foto, Video) ()
Didžiausia kada nors užfiksuota hiperinfliacija istorijoje buvo tokia siaubinga, kad siekė nesuvokiamus 41,9·10¹⁵ %, o kainos padvigubėdavo kas 15 valandų.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiandieninė ekonominė situacija Venesueloje yra tragiška. Metinė infliacija nekontroliuojama ir milijonai venesueliečių stengiasi įsigyti net elementarių prekių, tokių kaip maistas ir higienos reikmenys.
2021 metais išleistas didžiausio nominalo – 1 mln. soberano bolivaro banknotas šiuo metu vertas vos 21 eurocento.
Paskutinį kartą tokio masto hiperinfliacija įvyko Zimbabvėje nuo 1990-ųjų iki 2000-ųjų, kai vyriausybė buvo priversta atspausdinti 100 trilijonų dolerių banknotus.
Tačiau Zimbabvės hiperinfliacija buvo tik antra blogiausia istorijoje. Blogiausia vyko nuo 1945 m. rugpjūčio iki 1946 m. liepos Vengrijoje, kai dienos infliacija siekė daugiau nei 200 procentų, o piko metu siekė nesuvokiamus 41,9 × 1015%, o kainos padvigubėdavo kas 15 valandų.
Pirmąją valiutą Vengrija gavo po to, kai Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje žlugo Austrijos-Vengrijos imperija. Ji buvo vadinama krona, tačiau, naujai Vengrijos vyriausybei, neturint realios ekonomikos, kuri padėtų valiutai, kronų vertė greitai tapo nekontroliuojama.
Kad sustabdytų infliaciją, vyriausybė nusprendė panaikinti kroną ir 1927 m. įvedė naują valiutą – pengę (pengő). Pengė buvo susieta su aukso standartu ir pradžioje ji buvo viena stabiliausių valiutų pasaulyje.
Stabili valiuta padėjo išgyventi Vengrijai Didžiąją ketvirtojo dešimtmečio ekonominę depresiją ir didžiąją Antrojo pasaulinio karo dalį, iki 1944 m., kai nacistinės Vokietijos kariai okupavo šalį.
Vėliau, Vengrijos teritorijoje prasidėjęs karas tarp vokiečių ir sovietų pajėgų ekonomiškai nusiaubė šalį, o pengės vertė smuko žemyn.
Kai pasibaigus karui pengė neatsigavo, vyriausybė nusprendė spausdinti pinigus ir užtvindyti šalį banknotais – nes jei vyriausybė negali sulaikyti pengės kritimo, jie bent gali jau įsitikinti, kad žmonės turi pakankamai pinigų savo rankose. Visi žinome šio argumento klaidingumą ir tai tik pastūmėjo Vengrijos ekonomiką ant bedugnės krašto.
Dėl naujų banknotų antplūdžio, kainos šovė į nematytas aukštumas:
- Tai, kas 1945 m. rugsėjo mėn. kainavo 379 penges,
- 1946 m. sausio mėn. jau kainavo 72 330 penges,
- vasario mėn. - 453 886,
- kovo mėn. - 1 872 910,
- balandžio mėn. - 35 790 276,
- iki gegužės 31 d. - 11,267 mlrd.,
- iki birželio 15 d. - 862 mlrd.,
- iki birželio 30 d. – 954 trilijonų,
- iki liepos 7 d. - 3 mlrd. milijardų,
- iki liepos 15 d. - 11 trilijonų milijardų,
- Ir iki 1946 m. liepos 22 d. - 1 trilijonas trilijonų pengių.
Piko metu kainos padvigubėjo kas 15 valandų.
Tęsinys kitame puslapyje:
1927 m., kai buvo įvesta pengė, vienas JAV doleris buvo 5,26 pengės. Prasidėjus infliacijai, 1944 m. birželio mėn., pengė nukrito iki 33 JAV dolerių. O tada pengė sugriuvo. Ji krito fantastišku greičiu, kol iki 1946 m. birželio mėn. vienas JAV doleris buvo 460 trilijonų trilijonų pengių.
Siekdama susidoroti su krentančia pengės verte, vyriausybė nuolat įvedė naujus didėjančius nominalus. Norint palengvinti skaičiavimus, pengė buvo pakeista M-penge (arba 1 mln. pengių), kurią savo ruožtu pakeitė B-pengė (arba 1 trilijonas pengių) (billió vengriškai – trilijonas), kurią pakeitė infliacijos indeksuota adopengė.
Naujiems nominalams buvo naudojami vienodo dizaino banknotai, tačiau skirtingų spalvų. Didžiausio nominalo banknotas apyvartoje buvo išleistas 1946 m. liepą – 100 milijonų B-pengių arba 100 kvintilijonų pengių (1020). Tačiau infliacija buvo tokia siaubinga, kad jis buvo vertas tik apie 20 JAV centų.
Buvo atspausdintas dar didesnis nominalas, bet jis į apyvartą nepateko. Jo nominali vertė buvo 1 milijardas B-pengių (1021).
Kad būtų lengviau suprasti, kiek pinigų buvo atspausdinta, pagalvokite apie tai, kad 1945 m. liepos mėn. valiutos apyvarta siekė 25 mlrd., sausio mėn., iki 65 mln. milijardų ir 1946 m. liepos mėn. iki 47 mln. trilijonų trilijonų.
Galiausiai 1946 m. rugpjūčio 1 d. vyriausybė visiškai atsisakė pengės ir nusprendė pradėti nuo nulio. Naujoji valiuta, forintas, buvo įvesta vieno forinto kursu už kiekvieną 400 000 kvadrilijonų pengių (1029).
Laimei, šalies ekonominė padėtis stabilizavosi ir forintas išsilaikė iki dešimtojo dešimtmečio, kai perėjimas prie rinkos ekonomikos neigiamai paveikė forinto vertę.
Vengrija ir šiandien naudoja forintus.
