Alkoholis veikia ne tik žmones, bet ir muses: jų elgesys pasikeičia neįtikėtinai ()
Žmones alkoholis veikia įvairiai – vieni tampa ramūs ir laimingi, kiti – agresyvūs, o dar kiti ima vykdyti nusikaltimus. Tuo metu paprastosios vaisinės musės elgesys taip pat pasikeičia – ji tampa hiperseksuali.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Atlikus mokslinį tyrimą paaiškėjo, kad dėl chroniško alkoholio vartojimo padidėjęs hiperseksualumas priverčia muses vaikytis bet ką, kas tik turi sparnus, įskaitant ir kitus patinėlius. Ir nors seksualiniai žmonių poreikiai skiriasi nuo musių, šis mokslinis darbas gali padėti atliekant tyrimus apie alkoholizmą.
Ulrike Heberlein iš Kalifornijos universiteto, kuri tyrinėja musių reakciją į alkoholį ir kokainą, sako, kad nors musių alkoholizmo tyrinėjimas gali pasirodyti keistas, neblaivios musės gali būti panašios į neblaivius žmones.
Padidėjus etanolio kiekiui organizme, musės praranda koordinaciją ir nesiorientuoja savo aplinkoje – jos apgirsta. U. Heberlein sako, kad tuomet jos atsitrenkia viena į kitą, atsitrenkia į sienas.
Pavartojus dar daugiau alkoholio, musės apsiramina. O dar didesnis kiekis alkoholio – lemia jų mirtį. U. Heberlein sako, kad esant panašiai alkoholio koncentracijai organizme žmonių ir musių elgesys yra stebėtinai panašus. Musių organizmai taip pat išsiugdo toleranciją alkoholiui, o nustojus vartoti alkoholį atsiranda sunkūs to simptomai.
Genetikas Robertas Anholtas iš Šiaurės Karolinos universiteto sako, kad pridėjus genetinę informaciją ir musėms prieinamas priemones pasidaro įmanoma atsakyti į klausimus, kurių nebūtų galima atsakyti tyrinėjant žmones. Pasak mokslininko, žmonių genetikos sąveikavimo tyrimuose patikimai galima nustatyti tik tai, kam genai daro didžiausią įtaką. Tokius tyrimus su musėmis atlikti yra geriau, kadangi jas galima greitai ir nebrangiai užauginti.
Todėl neurobiologė Kyung-An Han iš Pensilvanijos universiteto ir jos kolegos ištyrė alkoholio vartojimo ir seksualinio elgesio tarpusavio ryšį musėse Drosophila melanogaster. Mokslininkai pažymėjo, kad dažnai etanolio garus uostantys musių patinėliai tapo ne tokie išrankūs renkantis poravimosi partnerius. Apgirtę musių patinėliai dažniau lįsdavo prie kitų patinėlių, vaikydamiesi juos po narvelį, suokdami savo tradicines viliojimo serenadas, kurios išreiškiamos vibruojant sparnus.
Galiausiai apgirtusias muses ištikdavo viliojimo karštligė. U. Heberlein, kuri nebuvo susijusi su minėtu tyrimu, sako, kad visas būrys musių imdavo vaikytis viena kitą. Tokį elgesį mokslininkė jau buvo pastebėjusi ir pati tyrinėdama šias muses. Tuo metu patelių, kurios įprastai pačios nevilioja patinėlių, poravimosi elgesiui alkoholis neturėjo jokios įtakos.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad musės nepakeičia savo seksualinės orientacijos, bet tiesiog tampa hiperseksualiomis. Be to, nuo alkoholio apsiblaususios musės taip pat sunkiau skiria musių lytį jų būryje.
Nors apgirtusios musės tapdavo labiau įsimylėjusios, jų poravimosi pasisekimo tikimybė sumažėdavo. Mokslininkai pastebėjo, kad panaši tendencija yra būdinga ir žmonėms. R. Anholtas netgi pastebėjo, kad šį reiškinį buvo aprašęs Viljamas Šekspyras pjesėje „Makbetas“. Jis rašė, jog alkoholis „iššaukia troškimą, bet atima gebėjimus“.
Preliminarus tyrimas rodo, kad sekso ir alkoholio jungtis gali būti neuromediatorių dopaminas. K. Han ir jos kolegos išsiaiškino, kad sumažinus dopamino koncentraciją musių organizmuose sumažėjo patinėlių tarpusavio poravimasis. Tačiau dopaminas yra siejamas su bendru aktyvumo lygiu, todėl nėra aišku, ar sumažėjęs dopamino lygis tiesiog pavertė muses labiau aptingusiomis.
Genetikas Nigelas Atkinsonas iš Teksaso universiteto sako, kad minėto tyrimo rezultatai yra įdomūs ir gali tapti naudingais suvokiant kaip kiti gyvūnai reaguoja į etanolį. Sekantis žingsnis yra išsiaiškinti, ar alkoholis veikia būtent seksualinį elgesį, ar tiesiog bendrą budrumo lygį.
Anot jo, vienas iš būdų tai išbandyti būtų išsiaiškinti nuo alkoholio apsvaigusių gyvūnų reakcijos greitį į netikėtus dirgiklius. Jeigu jie greičiau pašoka reaguodami į praeinančius šešėlius, alkoholio poveikis nesusijęs su poravimusi.
U. Heberlein sutinka, tačiau pažymi, kad ryšys tarp sekso ir alkoholio yra labiau intuityvus. Anot jos, narkotikai ir seksas yra toje pačioje žinduolių smegenų grandinėje. Vadinamasis atlygio centras evoliucionavo ne tam, kad būtų vartojami narkotikai, o kad suteiktų malonumą vartojant maistą ir užsiimant seksu.
Parengta pagal nature.com.
