Kas žinoma apie pasaulį vis labiau bauginantį SARS-CoV-2 Delta variantą?  (14)

„Praktiškai neįmanoma numatyti, kuris variantas laimės lenktynes ir kada pasieksime didžiausią užkrečiamumą,“ sakė Dr. Di Giallonardo.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tikėtina, kad delta variantas taps pasaulyje dominuojančiu štamu. Ką tai reiškia dabartiniam ir būsimiems variantams?

Natūrali atranka formavo visos mūsų planetos gyvybės evoliuciją, neišskiriant ir virusų. Virusams mutuojant, kai kurios mutacijos praktiškai neturi įtakos, o kitos nukonkuruoja likusius variantus ir išlieka, kaip SARS-CoV-2 variantas, Delta – PSO klasifikuojamas kaip nerimą keliantis variantas (variant of concern – VOC).

Praėjusią savaitę, Dr. Poonam Khetrapal Singh, PSO Pietryčių Azijos regiono direktorius, sakė, „Delta variantas išplito daugiau nei šimte šalių ir tikriausiai netrukus taps pasaulyje dominuojančiu COVID-19 štamu. Iš visų nerimą keliančių variantų, Delta plinta sparčiausiai.“

Tyrėjai nustatė, kad Delta variantas kol kas yra užkrečiamiausias — iki 60 procentų labiau užkrečiamas nei Alpha variantas. Visgi, nepakanka tyrimų užtikrintai teigti, ar Delta variantas sukelia sunkesnį susirgimą, nei kiti variantai.

2020 gale PSO pateikė didesnę grėsmę visuomenės sveikatai keliančių charakterizavimą. Šie apibūdinimai padeda paskirstyti prioritetus stebint, tiriant ir informuojant atsaką į COVID-19 pandemiją.

 

Kas yra nerimą keliantis variantas (VOC)?

Be Delta varianto, šioje kategorijoje dabar yra dar trys – Alpha, pirmą kartą aptiktas JK 2020 metų rugsėjį; Beta, kurio mėginys anksčiausiai dokumentuotas 2020 gegužę PAR; ir Gamma, kurio pavyzdžiai pirmą kartą dokumentuoti 2020 lapkritį Brazilijoje.

Kad patektų į VOC, variantas turi atitikti susidomėjimą keliančio varianto apibrėžimą (variant of interest – VOI).

O tai yra variantas, kuris:

  • turi genetinius pokyčius prognozuojamai ar žinomai veikiančius tokias viruso charakteristikas, kaip užkrečiamumas, ligos sunkumas, imuniteto išvengimas, diagnostikos ar gydymo išvengimas; IR
  • nustatytas kaip sukėlęs didelį paplitimą bendruomenėje ar keliuose COVID-19 židiniuose ne vienoje šalyje; pasižymi stiprėjančiu vyravimu ir didėjančiu atvejų skaičiumi ar kitomis epidemiologinėmis pasekmėmis, rodančiomis kylančią grėsmę pasaulio visuomenės sveikatai.

Dabar VOI statusą turi Eta, Iota, Kappa, ir Lambda variantai.

Kad variantas būtų „paaukštintas“ iki VOC, jis turi būti susijęs su vienu ar daugiau grėsmės pasaulio visuomenės sveikatai laipsnio pokyčių:

  • Užkrečiamumo sustiprėjimas ar COVID-19 epidemiologijos pablogėjimas; ARBA
  • Patogeniškumo padidėjimas ar ligos klinikinio pasireiškimo pokytis; ARBA
  • Visuomenės sveikatos ir socialinių priemonių efektyvumo ar diagnostikos priemonių, vakcinų, vaistų prieinamumo sumažėjimas.

Ar Delta išstums kitus nerimą keliančius variantus?

 

Delta variantui plintant po pasaulį, kur dėsis kiti nerimą keliantys variantai, tokie kaip Alpha, Beta ir Gamma? Ar Delta galiausiai juos nukonkuruos?

Dr. Francesca Di Giallonardo, The Kirby Institute at UNSW Sydney virusologės amnymu, taip nutikti gali.

„Labiausiai tikėtina, kad taip ir nutiks, nes tai yra paplitęs natūralios atrankos ir imuniteto išvengimo procesas. Tačiau varianto keitimosi laikas ir charakteristikos gali skirtis įvairiuose geografiniuose regionuose, ypač – izoliuotuose.

„Naujų variantų neveiksmingumo numatymas nėra triviali užduotis. Bendrai, virusai savo užkrečiamumą didina. Tai reiškia, kad „sėkmingiausiai plintantis“ variantas nukonkuruoja kitus. Tačiau praktiškai neįmanoma nuspėti, kuris variantas lenktynes laimės ir kada bus pasiektas didžiausio užkrečiamumo taškas,“ dėstė Dr. Di Giallonardo.

 

Pasak Dr. Di Giallonardo, didesnis viruso prisitaikymas charakterizuojamas natūralios atrankos įvykiais. Tai reiškia, kad jeigu variantas B pakeitė variantą A, jis labiau prisitaikęs pagal apibrėžimą, nes B nukonkuravo A. Labiausiai tikėtina, kad B varianto antikūnai yra kiti, o tai reiškia, kad jam pavyko išvengti imuniteto spaudimo.

„Tokie variantai vis rasis ir rasis, nes vis daugiau žmonių persirgus ar pasiskiepijus, imuninė atranka stiprėja,“ pažymėjo Dr. Di Giallonardo.

Ar tikėtina, kad geriau prisitaikę variantai sukels sunkesnę ligą?

Jei variantas nukonkuruoja kitus variantus, ar tai reiškia, kad jo sukeliama liga sunkesnė? Dr. Di Giallonardo sakė, kad tokia prielaida nebūtinai teisinga.

„Nauji variantai geriau prisitaikę ta prasme, kad jų dauginimosi ir plitimo gebėjimai geresni už ankstesnių variantų. Yra daug atsirandančių regionui specifiškų variantų ir nepanašu, kad jie sukeltų sunkesnį susirgimą.

 

„Tačiau, svarbu nuolat stebėti tokius variantus, kad būtų aptikti galintys sukelti sunkesnį susirgimą. Tad, PSO ir Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) atsirandančius naujus, potencialiai kenksmingesnius variantus klasifikuoja kaip VOI ir VOC.“

Kokia yra geriausia mūsų gynybos linija?

„Vakcinacija, vakcinacija ir vakcinacija,“ sakė Dr. Di Giallonardo. „Turime daugybę duomenų apie skirtingų vakcinų efektyvumą. Žinome, kaip efektyviai jos užkerta kelią rimtam susirgimui ir mažina perdavimą.“

Virologė Dr. Chantelle Ahlenstiel iš Kirby instituto sakė, kad mRNA vakcinų, tokių, kaip Pfizer ir Moderna atveju, dabartinėse vakcinose esančios sekos – nurodančios kūnui, kaip pagaminti specifišką viruso spyglio baltymą – gali būti lengvai pakeistos į naujai atsirandančių virusų variantų spyglio baltymus ir taip apsaugoti ir nuo jų. Be to, mRNA vakcinas galima gaminti greitai ir nebrangiai.

Norint suprasti, kurie variantai cirkuliuoja, stebėjimas itin svarbus, nes ankstyva identifikacija suteikia galimybę sparčiai įvertinti vakcinos efektyvumą.

 

„Stebėjimas yra duomenų apie skirtingų viruso variantų užsikrėtimų skaičių rinkimas, jų geografinio pasiskirstymo, ir sukeliamos ligos sunkumą. Tokie duomenys itin svarbūs, norint geriau suprasti varianto plitimą po šalis ir visame pasaulyje. Kadangi jau yra tokios sistemos, kaip nexstrain.org, GISAID (Global Initiative on Sharing Avian Influenza Data), apie Covid-19 duomenų turime daugiau, nei apie bet kurį kitą virusinį susirgimą“ pastebėjo Dr. Di Giallonardo.

„Stebėjimui reikia daugybės darbo ir visas pasaulis labai pasistengė.“

University of New South Wales
scitechdaily.com

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Technologijos.lt
(8)
(2)
(6)

Komentarai (14)

Susijusios žymos: