Kodėl nėra tiesioginių skrydžių tarp Azijos ir Pietų Amerikos? (Foto, Video) (2)
Tarkime, turistaujate Japonijoje ir sumanote iš ten tiesioginiu skrydžiu nuvykti į bet kurią Pietų Amerikos valstybę. Atrodo ko reikia, tai tik užsakyti bilietus ir sėsti į lėktuvą. Tačiau taip nepavyks – taigi, kodėl nėra tiesioginių skrydžių tarp Azijos ir Pietų Amerikos?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nepaisant to, kaip praėjo kovido pandemija, mūsų planeta išlieka labiau sujungta nei bet kada anksčiau, ir kai tarptautiniai skrydžiai visame pasaulyje ir žemynuose galiausiai vėl pradės išnaudoti visas savo galimybes, tikriausiai vis tiek liks labai trūkstama jungtis.
Paprastai kiekvieną dieną vyksta tarpžemyniniai skrydžiai, jungiantys Šiaurės Ameriką, Europą, Afriką ir Australiją su visais kitais apgyvendintais pasaulio žemynais. Tačiau vis dar nėra siūlomų tiesioginių komercinių skrydžių iš Azijos į Pietų Ameriką ir niekada nebuvo. Ir dėl to nėra kalta COVID krizė.
Vienintelis kelias iš vieno žemyno į kitą yra kelių sudėtingų jungiamųjų skrydžių serija, kuri pirmiausia nukels jus į kitą žemyną ir greičiausiai visa kelionė užtruks daugiau nei 24 valandas.
Pietų Amerikoje gyvena 424 milijonai žmonių arba apie 5% pasaulio populiacijos, tuo tarpu Azijoje gyvena 4,56 milijardai žmonių arba apie 58% pasaulio populiacijos. Azijoje gyvena daugiau nei 10 kartų daugiau gyventojų nei Pietų Amerikoje ir ji sparčiai tampa pasaulio prekybos ir verslo centru.
Kinija jau dabar yra didžiausia aviacijos rinka pasaulyje, o Japonija, Indonezija, Indija, Rusija, Saudo Arabija ir Pietų Korėja taip pat patenka į geriausiųjų dešimtuką. Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas jau yra judriausia oro erdvė pasaulyje.
Remiantis TATENA ataskaita, 10 didžiausių besivystančios ekonomikos šalių oro linijų rinkų bus aštuonios Azijos ir Ramiojo vandenyno regionuose ir dvi Lotynų Amerikos regionuose. Todėl atrodo logiška, kad skrydžiai sujungtų šiuos du sparčiai besivystančius pasaulinius regionus.
Tačiau iki šiol tik buvo padaryta nedidelė pažanga – Kuba, Meksika, Panama ir Brazilija kartu palaikė 22 savaitinius skrydžius į Kiniją, Japoniją ar Pietų Korėją ir dauguma jų turėjo persėdimų.
„Hainan Airlines“ turi maršrutą iš Pekino į Meksiką su persėdimu. „Air China“ skrenda į Kubą su persėdimu Monrealyje, dar vienas skrydis į Panamą su persėdimas Hiustone ir dar vienas į San Paulą su persėdimu Madride.
„Aeromexico“ siūlo tiesioginius skrydžius iš Meksiko į Tokiją ir Seulą. Vieninteliai tiesioginiai skrydžiai vyksta į Meksiką ar iš jos, o ne į Pietų Ameriką.
Dvi pagrindinės priežastys, kodėl taip yra, yra geografija ir technologijos. Geografiniu požiūriu Lotynų Amerika yra labiausiai nuo Azijos nutolęs pasaulinis regionas.
Pietų Amerika ir Azija iš esmės yra antipodai, o tai reiškia, kad jie egzistuoja priešingose planetos pusėse. Argentina ir Čilė yra maždaug priešingose pasaulio pusėse Mongolijai ir Kinijai, Taivanas – Paragvajui, Filipinai – Brazilijai, Indonezija – Kolumbijai ir Venesuelai.
Meksika yra arčiausiai Azijos Lotynų Amerikos šalis, o tai padeda paaiškinti, kodėl tai vartai į Lotynų Ameriką iš Azijos. Pekinas yra judriausias Azijos oro uostas, o San Paulas – judriausias Pietų Amerikos oro uostas, todėl sujungti šiuos du labai judrius centrus tiesioginiu skrydžiu būtų visiškai prasminga. Tačiau, kai pradedame svarstyti, kaip tai iš tikrųjų brangu ir sunku padaryti viskas atrodo kitaip.
Atstumas tarp dviejų oro uostų yra 17 596 km, o tai yra daug. Šiuo metu ilgiausias komercinis skrydis yra tarp Singapūro ir Niuarko, kuris trunka 18 valandų ir 25 minutes ir įveikia 13 333 km atstumą.
Skrydis iš Pekino į San Paulą būtų technologinis iššūkis. Ir net nėra visiškai aišku, ar šiuo metu vis dėlto tai būtų techniškai įmanoma. Lėktuvas, kurį „Singapore Airlines“ naudoja skristi dabartiniu ilgiausiu maršrutu į Niuarką, yra „Airbus A350-900“, kurio didžiausias nuotolis yra 15 610 km.
Trumpiausi maršrutai taip pat vyktų per didelę Rusijos dalį, kuri ima didžiulius mokesčius už tokią privilegiją. Todėl šis ir kiti veiksniai kartu smarkiai padidina hipotetinio skrydžio tarp šių dviejų didžiųjų miestų kainą. Tačiau padaryta tam tikra pažanga.
2019 m. „Quantas“ pasiekė ilgiausio komercinio reaktyvinio lėktuvo skrydžio pasaulio rekordą. Jie lėktuvu „Boeing 787“ iš Niujorko į Sidnėjų nuskrido daugiau per nei 19 valandų ir įveikė 16 199 kilometrus.
Tačiau „Quantas“ padarė daug pasiruošimo, kad šis skrydis taptų įmanomas, pvz. stipriai apribojo keleivių ir bagažo svorį. Taigi šiame skrydyje buvo tik 49 žmonės, įskaitant visus keleivius ir įgulą, ir to nepakako, kad būtų galima padengti skrydžio kaštus tarp dviejų pagrindinių Azijos ir Pietų Amerikos oro uostų.
Technologijos, leidžiančios skristi taip toli be degalų papildymo, dar nėra. Bet galbūt vieną dieną toks skrydis įvyks.
