„Moderna“ pradeda ŽIV vakcinos bandymus su žmonėmis - kuo ši vakcina gimininga skiepams nuo COVID-19? ()
Tai prasideda - „Moderna“ pradeda ŽIV vakcinos bandymus su žmonėmis. Gali būti, kad viena iš baisiausių mūsų amžiaus ligų greitai sulauks savo istorijos pabaigos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Istorijos, kuri nėra tokia ilga, kaip daug kam atrodo. Pirmosios žinios apie AIDS pasirodė tik 1981 metais. Ir kai naujienos apie šią ligą pradėjo sklisti po laikraščius ir televiziją, žmonės nežinojo net ką manyti. Iš pradžių, kaip tuomet atrodė, AIDS plito tik tarp homoseksualių vyrų ir nuo intraveninių narkotikų priklausomų žmonių. Prireikė šiek tiek laiko, kol buvo aprašyta, jog AIDS sukelia žmogaus imunodeficito virusas. Kai 1987 metais Princesė Diana spaudė AIDS paciento ranką, tai dar buvo laikoma drąsiu žingsniu, nors mokslininkai jau kurį laiką kartojo, kad ŽIV taip neplinta.
Niekas negali tiksliai pasakyti, kiek žmonių mirė nuo AIDS sukeltų komplikacijų. Įvairūs skaičiavimai rodo 30-50 milijonų. Ir jau dešimtmečius mokslininkai stengiasi sukurti vakciną, kuri padėtų imuninei sistemai atpažinti ŽIV ir jį nugalėti.
Dabar, kai „Moderna“ pradeda ŽIV vakcinos bandymus, viltis, jog AIDS pabaiga artėja, yra stipri kaip niekad. Pirmosios fazės bandymai įtrauks 56 sveikus savanorius, kurių amžius - 18-50 metų. Šis bandymų etapas yra skirtas išsiaiškinti, ar vakcina yra saugi. „Moderna“ bandys dvi vakcinos versijas. Jei bus įrodyta, kad vakcina yra saugi, bus pereita prie antrosios ir trečiosios bandymu fazės, kuomet bus testuojamas vakcinos efektyvumas.
ŽIV vakcina, beje, yra gimininga tai, kuria skiepijama nuo COVID-19 - tai irgi yra modifikuoto nukleozido vakcina. Tradiciškai su skiepais būdavo suleidžiama deaktyvuoto viruso dozė. Imuninė sistemą ją sudorodavo ir išmokdavo tvarkytis su tokiais virusais. mRNR (angl. mRNA) vakcinos nenaudoja susilpninto viruso. Vietoje to, vaizdžiai tariant, imuninė sistema išmokoma susitvarkyti su tam tikrais viruso paviršiaus baltymais. Tai leidžia imuninei sistemai daug anksčiau ir agresyviau sureaguoti į atvykusį virusą. Be to, atpažįstamos ir naujos viruso versijos, nes ne visi tie paviršiniai baltymai yra greitai pakeičiami. Galiausiai, mRNR technologija turėtų pagreitinti naujų vakcinų kūrimą ir leisti kurti labai specializuotas vakcinas - pavyzdžiui, prieš vėžį.
ŽIV vakcinos kūrimas istoriškai buvo labai sudėtingas, nes šis virusas žmogaus kūne pasklinda labai greitai. Net jei imuninė sistema būtų išmokyta atpažinti ŽIV, jos atsakas nebūtų pakankamai greitas ir pakankamai agresyvus, kad pavyktų laiku užkirsti kelią. mRNA technologija, vystoma jau metų metus, gali padėti išspręsti ŽIV problemą. Net jei laukti reikės dar ne vienerius metus.