Įdomioji ir net šokiruojanti odontologijos istorija: kadaise protezams buvo naudojamas ir auksas, ir mirusių žmonių dantys ()
Pirmasis JAV prezidentas George’as Washingtonas gerai žinojo, kas yra dantų skausmas. Pasakojama, kad per savo gyvenimą jis turėjęs skirtingus dantų protezus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vieni protezai, pagaminti G.Washingtonui jau tapus prezidentu, buvo iš begemoto ir dramblio kaulų plokštelių, į kurias buvo įterpta žmonių, spėjama, vergų, bei keletas arklio ir asilo dantų.
Dantų implantologijos ištakų randama 600 m. prieš mūsų erą. Majų ir inkų genčių indėnai savotiškus implantus gamino iš akmens ir aukso. Kitose civilizacijose randama kaulinių ir medinių implantų liekanų. Etruskai pirmieji pradėjo naudoti dantų karūnėles iš gyvūnų kaulų, žmogaus dantų, vėliau – iš aukso.
Iki XVII–XVIII a. į išrauto danties vietą buvo dedamas kito žmogaus, o neretai ir mirusiojo dantis. Apie 1770 m. prancūzas Alexis Duchateau sukūrė pirmuosius porceliano protezus: jie galėjo būti įvairių formų ir spalvų, daug patvaresni, atrodė natūraliau.
|
Pirmąją dantų implantaciją, kokią suprantame dabar, 1809 m. atliko italas Maggiolo. Auksinį implantą jis įsodino į ką tik ištraukto danties alveolę, o prieš uždėdamas protezą paliko „prigyti“.
Terminus „implantas“, „implantacija“ (lot. „plantum“, „plantare“ – sodinimas, auginimas) knygoje „Dirbtinų dantų implantacija“ 1891 m. pasiūlė dantų implantacijos pradininkas Rusijoje Nikolajus Znamenskis, implantus gaminęs iš porceliano, stiklo ir kaučiuko.
1903 m. JAV dantistas Charlesas Landas sukūrė porceliano karūnėles, pakeitusias iki tol vyravusius auksinius dantų vainikėlius. Vėliau sukurtos porceliano ir lydyto metalo, keramikos karūnėlės.
1939 m. M.S.Strockas pradėjo gaminti sraigtinius implantus, atliko bandymus su šunimis aiškindamasis, kaip audiniai į juos reaguoja. Vėliau darė implantacijas į sveiką sugijusį kaulinį audinį.
Švedų mokslininkas Peras Ingvaras Branemarkas pastebėjo, kad titanas itin gerai sukimba su kaulu. 1965 m. jis įsodino pirmuosius titano implantus ir pacientė juos nešiojo 40 metų – iki pat mirties.
Lietuvoje iki XVIII a. neaptikta dantų protezavimo pėdsakų. Skaudamą ar sugedusį dantį išraudavo kalvis, barzdaskutys arba pirtininkas. 1781 m. Vilniaus universitete įkūrus Medicinos fakultetą į Vilnių atvyko ir pirmieji tikri dantistai.
Sovietų Sąjungoje Sveikatos apsaugos ministerija buvo uždraudusi dantų implantaciją, tačiau 1981 m. Lietuvos gydytojai Olegas Surovas ir Antanas Černikis su profesoriumi Stasiu Čepuliu Kaune pirmieji pradėjo įsodinti dantis, o 1986 m. pasiūlė dantų implantaciją draudžiančio įstatymo atšaukimą.
O.Surovo vadovaujamoje Kauno eksperimentinėje dantų implantacijos laboratorijoje surengti stomatologinės implantologijos kursai, kuriuos baigė daugiau nei 500 gydytojų ir dantų technikų iš visos SSRS.
