Pirmasis valstybės vadovo nužudymas, užfiksuotas filmavimo kamera. Tūkstantinės minios akivaizdoje (Foto, Video) ()
Stebėti automobiliu pravažiuojančio svarbaus svečio susirinko tūkstantinė minia, kai staiga pasigirdo mirtini šūviai. Chaotišką sceną užfiksavo kino operatorius – tai buvo pirmasis politinis pasikėsinimas į valstybės vadovą, užfiksuotas filmavimo kamera.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pirmojo Jugoslavijos karaliaus Aleksandro I nužudymas, kurį įvykdė patyręs šaulys Vladas Černozemskis, būtų buvęs pamirštas, jei nebūtų užfiksuotas daugybės fotoaparatų ir kino kamerų. Tai buvo pirmasis politinis valstybės vadovo nužudymas, užfiksuotas kino juostoje.
1934 m. spalio 9 d., Jugoslavijos karalius Aleksandras I laivu atvyko į Marselį pradėti valstybinio vizito į Prancūziją. Šiuo vizitu buvo siekiama sustiprinti abiejų šalių aljansą Mažojoje Antantėje – Prancūzijos remiamą Rumunijos, Čekoslovakijos ir Jugoslavijos aljansą.
Kai Aleksandras kartu su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Louisu Barthou automobiliu lėtai važiavo Marselio gatvėmis, ginkluotas vyras – bulgaras Vladas Černozemskis, išėjo iš gatvės ir du kartus šovė į karalių ir vairuotoją iš pusiau automatinis pistoleto „Mauser C96“.
Mitinai sužeistas Aleksandras atsilošė sėdynėje ir atmerktomis akimis mirė automobilyje. Barthou buvo sunkiai sužeista ranka, tačiau vėliau mirė dėl netinkamo gydymo.
Automobilyje rastų kulkų balistinė ataskaita buvo pateikta 1935 m., tačiau rezultatai viešai buvo paskelbti tik 1974 m.
Ji atskleidė, kad Barthou kliudė 8 mm 1892 metų modelio revolverio kulka. Tuo metu šiuos ginklus paprastai naudojo Prancūzijos policija. Taigi ministras buvo netyčia nužudytas siautulingo policijos reagavimo metu, o ne žudiko.
Žudiką Vladą Černozemskį prancūzų karininkas partrenkė kalaviju, o jį mirtinai sumušė įsiutusi minia arba nušovė policija, arba nutiko abu įvykiai vienu metu –ataskaitos pateikia skirtingas išvadas.
Žudikas buvo 36 metų bulgaras, priklausęs Vidaus Makedonijos revoliucinei organizacijai (IMRO), siekusios dabartinės Šiaurės Makedonijos nepriklausomybės.
Jis tariamai lygiavosi į kroatų separatistinę organizaciją „Ustaše“, kurią palaikė Benito Mussolini valdoma fašistinė Italija.
Tęsinys kitame puslapyje:
Černozemskis anksčiau nužudė du žymius Bulgarijos politikus: komunistą Dimo Hadžidimovą (1924 m.) ir IMRO narį Naumą Tomalevskį (1930 m.). Abu kartus jis buvo nuteistas mirties bausme, tačiau jis po pirmojo suėmimo pabėgo, o po antrojo buvo amnestuotas ir paleistas.
Išėjęs į laisvę 1932 m. jis tapo „Ustaše“ instruktoriumi, kur ruošė trijų asmenų grupę nužudyti Jugoslavijos karalių Aleksandrą, bet galiausiai 1934 m. spalio 9 d. Marselyje pats atliko žmogžudystę.
Už karaliaus Aleksandro I nužudymą Černozemskis po mirties buvo paskelbtas pavojingiausiu teroristu Europoje.
Karaliaus Aleksandro nužudymas buvo pirmasis nužudymas, užfiksuotas filmavimo kamera; pasikėsinimas įvyko tiesiai prieš operatorių, kuris tuo metu buvo vos už kelių metrų.
Nors tikslus nužudymo momentas nebuvo užfiksuotas, įvykiai, prieš nužudymą ir iš karto po jo buvo užfiksuoti.
Vairuotojo (akimirksniu nužudyto) kūnas buvo įstrigęs prie automobilio stabdžių, todėl operatorius galėjo keletą minučių toliau filmuoti mirštantį karalių.
Kitą dieną karaliaus Aleksandro I kūnas Jugoslavijos eskadriniu minininku „JRM Dubrovnik“ buvo nuplukdytas atgal į Splito uostą Kroatijoje (tuo metu Jugoslavijos dalis).
Po didžiulių laidotuvių Belgrade, kuriose dalyvavo apie 500 000 žmonių ir daug svarbiausių Europos valstybės veikėjų, Aleksandras buvo palaidotas jo tėvo pastatytoje Šv. Jurgio memorialinėje bažnyčioje.
Naujuoju Jugoslavijos karaliumi tapo Aleksandro sūnus Petras, kuriam tuo metu buvo vos 11 metų.
Žudikas Vladas Černozemskis buvo palaidotas nepažymėtame kape Marselio kapinėse, o laidotuvėse dalyvavo tik du detektyvai ir duobkasiai.
