Miškai Žemę vėsina labiau nei manyta anksčiau, bet jie tai daro ne tik sugerdami anglies dvideginį

ar mokslininkai iš penktos klasės mokinių sudaryti buvo.. čia ir visiškam puspročiui aišku, kad miškas sugeria ir vėsina paviršiaus temperatūra.. jau ir žolės pakanka,

Tai tuo ir skiriasi mokslininkai nuo tų "puspročių": mokslininkas išsiaiškins kaip tai vyksta, o "puspročiui" užteks pačio fakto, kad tai vyksta. Beje ką pats teigi, prieštarauja straipsnio (moslininkų) išvadoms. Tai svarstau kas yra mažiau už pusę? Nevisprotis?

siap yra ir atvirkstinis efektas. ziema miskai sildo aplinka. keista kad "neistyre" ziema iki 1-2 laipsniu sukelia. vasara numusa iki 2-5 laipsniu. priklausomai nuo artumo iki vandeningu sluoksniu ar vandens telkiniu. sausose vietose mazesni efektai. reljefas irgi kazkiek lemia. ypac kai nera vejo - nusistovi visokios oro sroves aukstyn-zemyn. Lietuva labai "zalia" is esmes tik kad nera kalnu ir labai turtingi dregmes pozeminiai baseinai. ir miskai cia turi labai placia terpe. o norejo viska susikt su tais greziniais duju. siaip eurazija kompensuos poveiki - siaures pusrutulis bus malonus gyvent del atsilimo babajai su kinieciais zino kur eina is esmes pas mus net sekvojos turetu normaliai augt, kai dar siektiek atsils ir jei sugriaut melioracines sistemas. pociuges ir daba klesti. o cia maksimaliausi augalai - ribiniai. as manau jei norima realios ekologijos - reiketu sugalvot misko sklypu sistema susieta kazkaip su pilietybe ir ismokomis. kad kiekvienas naujai gimes Lietuvoje gautu "norma" misku. ir tie kur palieka savieigai - gauna kazkokias socialines legvatas. ar ekologines ismokas. nulinis mokestis - kai uzsiima medziu auginimu - kaip girininkijos. o va zemdirbystei jau turetu but nedidelis mokestis, nuo kazkurios valdu ribos. va cia geriausiai saugotu ekologija. o tie vdv mokesciai yra debilizmas visiskas. cia miestu problema tik, o ne ekologine. per akcizus jie puikiai suvalodomi ir jau senai permokestinta sita sritis. ekologijai gerint turi but infrastrukturos pertankinimo mokesciai. pagrindine tarsa - miestietiskas gyvenimo budas.

Na turbūt kad sniegas atspindi Saulės spindulius. O miškas tuos spindulius sugeria, ko pasekoje sušyla patys medžiai ir aplinka. Man tik iki galo neaišku kaip ten vyksta su tais debesimis: ar čia norima pasakyti, kad debesys yra gana neblogi reflektoriai? Na aš kažkada svarsčiau tokią idėją: didėjanti globali temperatūra turėtų padidinti debesuotumą, ko pasekoje būtų atspindėta daugiau Saulės spindulių ir būtų pasiektas kitas temperatūros balansas. Turbūt iki sekančio kritinio taško

ne. ten pertekline dregme garina medziai tiesiog. debesys "neatplaukia". jie pagrinde kondensuojasi is vietines dregmes. pvz jei vietove nemiskinga - lyja daugmaz vienodai visu plotu. jei miskinga ir nera vejo - lyja daugiausia aukstumose. oro sroves numusa dregme. pajurys didziausi efektai. bet sausumoje mazesniu masteliu irgi yra vietu, kur "geresnis" oras. debesys aplenkia tiesiog hidrometeriologai turi modelius. tik jie labiau regioninius viesina. kiekvienam kaime neprognozuoja. o yra ir smulkesnio masto. cia senai istirta tie visi procesai. tiesiog jei dirba kokiu tik iki 10 zmoniu per Lietuva - ir reklamint nei vienas nenori specifines srities - tai nieks ir nezino

Čia tu apie tą žiemą? Medžiai garina drėgmę ir darosi šilčiau? Nu b***

ne. kamienai juodi. sugeria siluma ir garina pavirsini kondensata. pvz berzai yra greito augimo medis, medziagas ima is pavirsiaus(derlingesnis sluoksnis) ir naudoja dviguba strategija, garina nuo pasaknu ir kamieno, o plonas sakeles saugo ledo kiaute. ir susilus zemei momentaliai issprogsta. del to dvispalvis. o klevai leidzia giliau saknis, anksciau pradeda - bet letesnio augimo medis - del to visas tamsus. nors aktyvuma anksciau pradeda net uz berzus.

Tu pats supranti ką rašai? Iš pradžių paprieštarauji dėl spindulių sugerimo/atspindėjimo, o paskui aiškini, kad medžiai juodi sugeria šilumą Tai jeigu dabar pasakysiu, kad vandenį/ledą norint paversti garais, reikia energijos (šilumos), nuo ko aplinka tik dar labiau atvės, tai vėl paprieštarausi ir kokią naują teoriją sugalvosi Aš asmeniškai sugalvoju 3 priežastis kodėl žiemą miške gali būti šilčiau: medžiai sugeria daugiau energijos iš saulės kai tuo tarpu pievoje sniegas tą energiją atspindi. Medžiai prislopina vėją. Ir medžiai efektyviau už pievą išsklaido pačios žemės šilumą - iš tų kelių metrų po žeme, kur paprastai temperatūra būna "pliusinė" (tiksliau aukštesnė).