Mokslininkai apskaičiavo kitos COVID-19 lygio pandemijos atsiradimo tikimybę: bus tik blogiau ()
Statistika nėra mokslas kiekvienam. Ji gali būti sudėtinga, šališki asmenys gali išsirankioti tik tuos duomenis, kurie jiems tinka ir patinka, o kartais šis mokslas gali mums pasakyti net ir tai, ko mes visai nenorėtume išgirsti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pavyzdžiui, naujas statistinis tyrimas atskleidė, kad didelio masto pandemijos yra daug dažnesnės, nei įprasta tikėtis. Tiesą sakant, komanda nustatė, kad kiekvienais metais pandemijos, kurios poveikis būtų panašus į COVID-19, tikimybė yra maždaug 2 procentai.
Jei pažvelgsime į tai iš savo viso gyvenimo perspektyvos, tai reiškia, kad kiekvienas turime 38 procentų tikimybę bent kartą per gyvenimą patirti tokį dalyką – ir ilgainiui situacija tik blogės.
„Svarbiausia išvada yra ta, kad tokios didelės pandemijos, kaip [dabartinė] COVID-19 ir [prieš šimtmetį nutikusi] ispaniškojo gripo, yra pakankamai tikėtinos“, – sako Duke'o universiteto (JAV) Pasaulinis aplinkos sveikatos mokslininkas Williamas Panas.
Komanda peržvelgė istorinius epidemijų duomenis nuo 1600 metų iki dabar. Jie aptiko 476 dokumentuotas epidemijas, iš kurių maždaug pusė pasižymėjo žinomu aukų skaičiumi. 145 iš jų sukėlė mažiau nei 10 000 mirčių, o apie 114 kitų epidemijų yra žinoma, bet nežinome, kiek jos nusinešė gyvybių.
Svarbu tai, kad į analizę nebuvo įtrauktos šiuo metu aktyvios infekcinės ligos – o tai reiškia, kad statistinėje imtyje nėra COVID-19, ŽIV ir maliarijos.
Komanda, naudodama išsamų modeliavimą su apibendrintu Pareto pasiskirstymu, išanalizavo duomenis ir nustatė, kad metinis epidemijų skaičius yra labai įvairus, ir ekstremalios epidemijos – tokios kaip 1918-1920 m. ispaniškojo gripo – tikimybė per pastaruosius 400 metų buvo nuo 0,3 iki 1,9 proc. Per pastaruosius 50 metų pastebėta, kad tarp žmonių plinta vis daugiau naujų patogenų. Ryškiausias pavyzdys yra SARS-CoV-2, tačiau per pastaruosius kelis dešimtmečius pasaulyje masiškai sirgta ir kiaulių gripu, ir paukščių gripu, ir ebola, ir kitomis plačiai išplitusiomis ligomis.
„Kartu su naujausiais skaičiavimais, rodančiais, kad auga ligų, atsirandančių iš gyvūninių rezervuarų, dažnumas, ši išvada rodo didelę tikimybę susidurti su pandemijomis, panašiomis į COVID-19 (tikimybė, kad ją patirsite per savo gyvenimą, šiuo metu yra apie 38 procentų), ir kad per ateinančius dešimtmečius tokia tikimybė gali padvigubėti“, – rašo tyrimo autoriai.
Taigi, net kai pradedame galvoti apie atsigavimą po dabartinio viruso protrūkio, svarbu nemanyti, kad jau daugiau niekada daugiau nebesusidursime su kita gyvenimą sukrečiančia pandemija.
Tiesą sakant, jei elgsimės teisingai, mūsų ligšiolinis atsakas ir ištekliai kovojant su COVID-19 gali mums net padėti pasiruošti kitai pandemijai.
„Tai rodo, kad svarbu anksti reaguoti į ligų protrūkius ir stiprinti pandemijos stebėjimo pajėgumus vietiniu ir pasauliniu mastu, taip pat nustatyti tyrimų eig1, siekiant suprasti, kodėl dideli protrūkiai tampa vis dažnesni“, – sako W.Panas.
Ir jei statistika nemeluoja, nauja pandemija po truputį jau artėja – belieka tikėtis, kad nepamiršime praeities ir kitąkart būsime geriau pasiruošę, rašo „Science Alert“.
Tyrimas paskelbtas PNAS.
