Kaip buvo išrasti konservai? Net sovietų kariuomenę Antrojo pasaulinio karo pabaigoje gelbėjo amerikietiški konservai ()
Sotus ir gerai aprengtas karys yra viena sėkmės kare sąlygų. Šokolado plytelės buvo ir iki šiol yra dalijamos JAV kareiviams, kad per ilgus žygius suteiktų energijos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Yra net manančiųjų, kad jei sovietų kariuomenei Antrojo pasaulinio karo pabaigoje nebūtų buvę tiekiami amerikietiški konservai, Raudonoji armija būtų pralaimėjusi.
Gal tai perdėta (o gal ir ne), bet gerai maitinama armija karus laimėdavo dažniau. Napoleonas sakė, kad jam kariuomenėje baisu tik viena – tuščio skrandžio revoliucija.
1800-aisiais jis paskelbė apdovanosiąs žmogų, kuris sugalvos, kaip fronte aprūpinti jo karius maisto atsargomis. Tai išgirdęs prancūzų konditerininkas Nicolas François Appert’as pasiraitojo rankoves.
Po kiek laiko jis nustatė, kad pakaitinus sandariai uždarytą stiklinį indą su maistu jis išlieka nesugedęs kur kas ilgiau nei įprastai. Paruoštus mėsos, daržovių, žuvų patiekalus konditerininkas sudėjo į stiklinius indus, uždarė kamštiniais dangteliais, apvyniojo stora drobe ir išvirė.
1809-aisiais N.F.Appert’as patentavo savo išradimą. Nors jis turėjo trūkumų – stikliniai indai buvo sunkūs, duždavo, buvo sudėtinga juos gabenti į frontą, Napoleono žadėtą apdovanojimą N.F.Appert’as gavo. 1812 metais jis įsteigė ir pirmąjį konservų fabriką.
Anglų ūkininkas Peteris Durandas perėmė N.F.Appert’o metodą, bet naudojo nedūžtančias alavines dėžutes. Vėliau jas pradėjo gaminti iš vario ir skardos. Savo išradimą jis patentavo 1810 m., o 1812 m. nupirkę iš jo patentą kraštiečiai Bryanas Donkinas ir Johnas Jallas jau turėjo konservų fabriką.
Pirmosios konservų dėžutės parduotuvėse pasirodė 1811 m., o pirmosios priemonės joms atidaryti – tik po 50 metų.
Nors pirmosios skardinės buvo atidaromos naudojant kaltą, jos buvo didžiulė pažanga.
Iki XIX a. maistu iš metalinės dėžutės galėjo mėgautis tik turtingieji, nes pagaminti šį produktą buvo nepaprastai brangu. 1813 m. anglų darbininkas už pusę kilogramo konservuotos mėsos turėjo atiduoti trijų savaičių atlyginimą. Vėliau, pritaikius gamybinius įrenginius ir didėjant našumui, konservai pigo, tobulėjo ir iki šiol užima nemažą dalį žmonijos raciono.
Lietuvoje konservus pradėta gaminti per Pirmąjį pasaulinį karą: mėsos konservus gamino bendrovės „Maistas“ Kauno ir Panevėžio mėsos fabrikai, pieno – Kauno pieninė, žuvų – kelios smulkios įmonės. Tarpukariu didžiausi konservų fabrikai buvo „Baltik“ ir „Šampinjon“ Kaune.
Paskutiniais metais prieš Antrąjį pasaulinį karą mėsos ir vaisių konservus Lietuva jau gamino eksportui.
