Nemaloni priežastis, kodėl kasyklos darbininkai nuolat skenuojami rentgeno spinduliais – ir „De Beers“ sugalvota „smegenų plovimo“ kampanija, gyvuojanti dar ir šiandien (Foto, Video) ()
Šioje 1954 m. nuotraukoje Pietų Afrikos kasyklų darbuotojas, prieš išvykdamas po darbo pamainos namo, skenuojamas rentgeno spinduliais. Atrodytų, darbdavys suteikė gerą sveikatos draudimą, tačiau viskas yra visai kitaip.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Patyręs radiologas, gali lengvai atpažinti net mažiausią deimantą, kurį vagis galėtų bandyti išgabenti iš kasyklos skrandyje, ar kitoje kūno ertmėje. Tuo metu tai buvo įprasta praktika kasyklose, esančiose skurdo kamuojamose vietovėse.
Kasyklų savininkai bijojo, kad jų vargšams darbininkams kils pagunda pavogti jų išgaunamus produktus, todėl buvo atlikti nuodugnūs patikrinimai, siekiant įsitikinti, kad niekas nesugeba slapta išsinešti jokių brangakmenių.
Kai kurie darbuotojai pastebėjo, kad jei prarytų surinktus mažesnius brangakmenius, jie galėtų nelegaliai juos išgabenti per kūno patikrinimus. Kai kasyklų savininkai apie tai sužinojo, ėmėsi tokių drastiškų priemonių, kad įsitikintų, jog kalnakasiai tikrai nieko nepavogs.
Kiekvieną dieną pamainos pabaigoje kalnakasiai turėdavo pasitikrinti rentgeno aparatu. Remiantis Botsvanoje įsikūrusia kasykla, 36% darbuotojų iš savo kasyklų paslepia pavogtus deimantus išangėje, 30% tarp sėdmenų, 14% kojinėse ir plaukuose, 5% burnoje, po 2% po kapšeliu, drabužiuose, apatiniuose ir 10% naudoja kitas priemones.
Ši 1954 m. nuotrauka buvo padaryta garsiojoje kasykloje, vadinamoje „Didžioji skylė“, Pietų Afrikoje (oficialiai Kimberley deimantų kasykla).
„Didžioji skylė“, priklausanti „De Beers Group“, taip pavadinta dėl masyvaus kraterio, suformuoto aplink miestą. Tai viena iš dabar labai sėkmingų pirmųjų „De Beers Group“ deimantų kasyklų. Grupę įkūrė Cecilis Rhodesas ir Alfredas Beitas.
Rentgeno aparatas, kurį radiologas naudoja šachtininkui tirti, vadinamas fluoroskopu. Fluoroskopija yra vaizdo gavimo technika, kuri naudoja rentgeno spindulius, kad gautų realiu laiku judančius objekto interjero vaizdus.
Paprasčiausią fluoroskopą sudaro rentgeno šaltinis ir rankinis fluorescencinis ekranas, tarp kurių yra pacientas. Apsauga nuo radiacijos yra minimali, nes rentgeno spindulių pavojus dar nebuvo visiškai pripažintas.
Kadangi fluoroskopija apima rentgeno spindulių naudojimą, fluoroskopinės procedūros gali padidinti paciento radiacijos sukelto vėžio riziką (radiologas taip pat gauna radiacijos dozę).
Spinduliuotės dozės pacientui labai priklauso nuo paciento kūno sudėjimo ir procedūros trukmės – tipinės dozės nurodomos tarp 20–50mGy/min (miligrėjų).
Ekspozicijos laikas skiriasi priklausomai nuo atliekamos procedūros, tačiau buvo dokumentuota procedūra trukusi net iki 75 minučių.
Ne tokie jau reti
Priešingai populiariai nuomonei, deimantai nėra reti ar net sunkiai randami. Ekonomine prasme jie nėra reti, nes pasiūla viršija paklausą. Siekdama išlaikyti aukštą deimantų kainą, viena didžiausių pasaulyje deimantų kompanijų „De Beers“ sukuria dirbtinį jų trūkumą – kaupia deimantus ir juos parduoda nedideliais kiekiais.
Sąvoka, kad sužadėtuvių žiedas yra sena tradicija, giliai įaugusi į žmonijos istoriją viso pasaulio visuomenėse, yra klaidinga.
Deimantinio sužadėtuvių žiedo idėja yra maždaug šimtmečio senumo, ją sugalvojo „De Beers“ kartelis. Ketvirtajame dešimtmetyje „De Beers“ pradėjo ilgalaikę propagandinę kampaniją tema „Deimantai yra amžini“.
Per daugelį dešimtmečių bendrovė išleido šimtus milijonų dolerių, išplatinti idėjai, kad deimantai reiškia romantiką ir meilę.
Kampanijos metu į mokyklas buvo siunčiami „deimantų dėstytojai“ (iš esmės reklamos agentai), siekiant nukreipti gimnazijos moksleivius į deimantų kultą.
Deimantai taip pat buvo dėvimi Holivudo žvaigždžių, o laikraščiuose pasirodė užsakyti pasakojimai, kaip deimantiniai žiedai simbolizuoja romantiką.
