Majai Centrinėje Amerikoje ir Jukatano pusiasalyje gyveno mažiausiai nuo 1800 m. pr. m. e. ir klestėjo šiame regione tūkstančius metų. Daugybės tyrimų duomenimis, majų civilizacija žlugo tarp 800 ir 1000 m. po Kr. Nepaisant to, iki šiol Majų pasaulis yra apgaubtas paslapties šydu, o apie ten gyvenusius žmones sklando daugybė paslapčių.

Ar Majai išnyko?

Kaip Romos žlugimas nereiškė romėnų išnykimo, taip ir didžiųjų majų metropolijų, tokių kaip Gvatemalos Tikalas, nuosmukis nereiškia, kad vietiniai gyventojai išnyko. Apie 40 proc. iš 14 mln. gvatemalos gyventojų yra majai, o pietų Meksikoje ir Jukatano pusiasalyje yra dar daugiau majų gyvenamų regionų.

Majai ne tik išsilaikė praėjus beveik penkiems šimtmečiams po ispanų užkariavimo, bet ir toliau puoselėja savo kultūrines tradicijas, agrarinį gyvenimo būdą ir šventes. Gvatemaloje gyvena daugiau kaip 20 skirtingų majų tautų, kurių kiekviena turi savo kultūrą, aprangos stilių ir kalbą, o dar šimtai tūkstančių majų gyvena už jos ribų.

Didžioji dalis majų pasaulio išliko po žeme

Pagrindinės majų gyvenvietės, tokios kaip Palenkė pietų Meksikoje ir Chichén Itzá šiaurėje, iš esmės iškastos, tačiau kitos tebėra palaidotos. Netgi Tikalas, garsiausias Gvatemalos griuvėsių miestas, turi piliakalnių, kurie slepia galbūt didingas šventyklas.

Mažiau lankomos majų vietovės, pavyzdžiui, į šiaurę nuo Tikalo, Gvatemalos Peteno džiunglėse, esantys El Miradoras ir Uaksaktunas, yra tik iš dalies atkastos. Nors pamatyti galima gan daug, visgi didžioji dalis paslaptingosios civilizacijos stebuklų liko giliai po žeme.

Majai buvo pirties gerbėjai

Senovės majai mėgavosi garuojančiomis akmeninėmis pirtimis. Majų pirtis, arba prakaito namai, vis dar populiari pramoga ir siūloma lankytojams viešbučiuose ir kurortuose visame majų pasaulyje.

Senovės majų miestuose buvo statomos saunos iš akmens arba purvo – jos buvo naudojamos sveikatai ir dvasiniam pasitenkinimui. Majai maišė vandenį su ugnimi įkaitintais akmenimis, kad susidarytų garai, kartais į mišinį buvo dedama šeivamedžio lapų.

Kai kurios majų piramidės buvo pastatytos taip, kad atspindėtų astronominius įvykius

Niekam ne paslaptis, kad majai buvo pažengę astronomai, tačiau mažiau žinoma, kad daugelis didžiųjų majų statinių, pavyzdžiui, El Castillo (Kukulkano šventykla) piramidė Čičen Ica, atspindi astronominius įvykius.

Per lygiadienius palei Kukulkano šiaurinių laiptų šoną slenka banguojantis šešėlis, vadinamas „gyvate“. Taip atsitinka dėl to, kad į devynias pagrindines terasas patenka saulės kampas. Taip pat Čičen Ica yra El Caracol, vadinamoji observatorija, susijusi su Veneros orbita. El Caracol priekiniai laiptai nukreipti į šiauriausią Veneros padėtį, o pastato kampai atitinka saulės padėtį vasaros saulėgrįžos saulėtekio saulėtekio metu ir žiemos saulėgrįžos saulėlydžio metu.

Niekas nežino, kas lėmė spartų majų civilizacijos nuosmukį

Nuo VIII a. prasidėjęs ir IX a. paspartėjęs majų miestų nuosmukis staiga sumažėjo: jų gyventojai arba mirė, arba pasitraukė iš šių didžiųjų metropolijų. Kultūros, kurios buvo išvysčiusios labai pažangias drėkinimo, žemdirbystės, astronomijos ir statybos technologijas sparčiai žlugo. Niekas nežino, kodėl taip atsitiko.

Viena iš teorijų: padažnėję karai tarp majų miestų-valstybių, gyventojų perteklius, dėl kurio pablogėjo aplinkos būklė, pavyzdžiui, išsekęs dirvožemis, ir klimato kaita, kurią lėmė miškų kirtimas. Kitos teorijos teigia, kad valdančiosios karališkosios ir šventikų klasės išsiplėtimas ir nuolatinis šventyklų ekstravagancijos poreikis sukėlė disbalansą, dėl kurio nepakako produktyvių darbininkų. Tikėtina, kad tai buvo pirmiau minėtų veiksnių derinys; galbūt niekada to nesužinosime.

Komentarai ()