Statyti Marse bazes – labai nepigu, nes kaštus į kosmosą iškeltų sunkių medžiagų transportavimas, bet tyrėjai surado būdą kainą nuleisti: statybines medžiagas gaminti, maišant vietines planetos medžiagas su astronautų krauju ir šlapimu.

Aled Roberts iš Manchesterio universiteto, JK su kolegomis iš žmogaus kraujo serumo išskyrė baltymą albuminą, gyvybiškai svarbų skysčių balansui kūne palaikyti, ir juo sulipdė Marso dirvos simuliaciją. Taip pagamino betoną primenančią medžiagą, kurią komanda vadina AstroCrete.

Dehidravus, medžiaga įgauna 25 megapaskalių kompresinį stiprumą, kas palyginama su betono kompresiniu stiprumu. Bet dar panaudojus ir šlapalą, kurį žmogus iš organizmo pašalina su šlapimu, prakaitu ir ašaromis, šis stiprumas padidėja iki beveik 40 megapaskalių. Naudojant vien šlapalą, toks efektas nepasiekiamas.

Tyrėjai išsiaiškino, kad ši medžiaga netgi galėtų būti naudojama 3D spausdintuvuose, ir naudodami švirkštą, pabandė rankiniu būdu sukurti sluoksnius, kurie išdžiuvę suformavo stabilias struktūras.

Atsižvelgiant į kosminės kelionės sudėtingumą, netgi vienos plytos gabenimas į Marsą būtų labai brangus užsiėmimas, tad vargu, ar būsimi Marso kolonistai galės statybines medžiagas gabentis sus savimi. AstroCrete galėtų būti sprendimas – nors pirmiems kolonistams reikėtų pradinio būsto iš tradicinių medžiagų.

Tyrėjų skaičiavimu, per dviejų metų trukmės misiją Marso paviršiuje iš šešių astronautų kraujo be žalos jiems galima pagaminti daugiau nei 500 kilogramų AstroCrete. Bet pripažįsta, kad iš pradžių reikėtų atlikti nuolatinio kraujo davimo mažos gravitacijos sąlygomis fiziologinį ir mentalinį poveikį.

Įmanoma iš paimto kraujo išskirti plazmą, kurioje yra albuminas, o kraujo ląsteles suleisti atgal donorui. Tai mažesnis stresas organizmui ir sveikas suaugęs žmogus galėtų per savaitę du kartus duoti po 1,2 litrus plazmos. Kiekviename litre plazmos būna iki 50 gramų albumino.

Javier Gomez Fernandez iš Singapūro technologijos it dizaino universiteto šį pasiūlymą vertina skeptiškai, nes reikėtų daug kraujo, kurį astronautai turėtų atstatyti. Jis sako: „Kraujas neatrodo kaip geras pasirinkimas, nes tai yra ne kokio nors proceso šalutinis produktas, o svarbus žmogaus gyvenimo elementas.“

Jekan Thanga iš Arizonos universiteto perspėja, kad simuliuotos Marso dirvos dažnai nebūna skirtos atkartoti chemines savybes, o tik mechanines. „Kol kas turime Marso dirvos simuliacijų, tačiau ne tikro Marso regolito. Kad būtume pakankamai užtikrinti šiuo procesu, kraujo surišimo procesas turėtų būti atliktas su tikru Marso regolitu.“

University of Manchester
www.newscientist.com

Žurnalo nuoroda:Materials Today Bio, DOI: 10.1016/j.mtbio.2021.100136

Komentarai (2)