Gali būti, kad Marsas yra negyvenamas dėl labai paprastos priežasties

Kaip suprantu vanduo, tokiose kūnuose kaip europa ar plutonas, nėra skaitomas lakiu?

cia manau turi minty, kad gravitacija nesugeba islaikyt vandenilio. ledo pavidale neaktualu vanduo. tik skystoj ir dujinej fazej - kai intensyvus apytakos ciklas vyksta ir nugludina uolienas iki smelio. tas neivyksta - jei islekia kosmosan. tada abrazyvai supleso lasteles tiesiog - net jei ir patenka pavirsiun pirmine gyvybe. cia panasi i asbesta problema tik rimtesne.

Veneroje gravitacija neišlaikė vandenilio, nors ji vos mažesnė nei žemėje. O europa nors ir mažiausia tarp straipsnyje vardintų kūnų, turi didžiausią žinomą vandens kiekį tarp saulės sistemos nedujinių planetų, ir teorizuojama, kad po visu ledu, gali būti ir skysto vandens. Sakyčiau labai grubiai straipsnis sulygina vandens kiekį su gravitacija, pagal tris planetas, atmesdamas visas kitas žinomas.

Marse, del per mazo atmosferos slegio, tirpdamas vandens ledas tampa ne vandeniu, bet iskarto dujomis. del mazos gravitacijos, marsas negali islaikyti atmosferos. skystas vanduo niekaip negali isbuti pavirsiuje. jei toks kada nors buvo, tai jis seniausiai nupustas i kosmosa. zemeje tas pats yra su sausu ledu (uzsaldytos CO2 dujos). kai sausas ledas tirpsta, tai jis netampa skysciu, bet iskart dujomis

pas venera kiek suprantu kita problema, nera magnetinio lauko - del to ir nupute vandenili. bet manau jei nusodint angli ir pabombarduot kokiom ledo kometom, galima butu padaryt atmosfera su vandeniu. o marse greiciausiai niekaip. net jupiterio palydovai greiciausiai perspektyvesni kolonizacijai. ten problema tebutu energija. marsas is esmes kaip menulis - tiesiog skraidanti uola. tegali islipt. ir nieko gero nenuveikt o jei sukurs dirbtine gravitacija kazkada - tai prasmes neprisides. tada kosminese stotyse galimes plest viska. vnz panasu nebus ten koloniju. robotizuoti kompleksai kokie nebent.

Bet kiek aš žinau tai marsas turėjo ir vandenį ir magnetinį lauką, tik vienu metu kažkas atsitiko ir magnetinis laukas dingo, tada saulė nuputė atmosferą, sumažėjo slėgis ir vanduo išgaravo.

as kaip suprantu tiesiog per daug sustingo branduolys. bet techniskai magnetinis laukas nera gyvybiskai butinas isgyvenimui. galima apsisaugot turint visokias isankstinio perspejimo ir ekranuojancias sistemas. o va gravitacija panasu gyvybiskai labai svarbi nes pati vandens virsmu fizika net neveikia. ar labai sudetinga tampa. be gravitacijos net augalai praranda "krypties" pojuti. nezino kaip augt. pas juos gi visokios skysciu gravitacines-kapiliarines sistemos. pozemine-antzemine dalis. be gravitacijos pasimeta...

straipsnyje nesuvesta priežastis su pasekme. Marsas mažesnis, todėl gana greit sustingo marso branduolys, kuris generavo magnetinį lauką. Pradingus magnetiniam laukui, kosminė spinduliuotė, suardydavo vandens molekules ir išsilaisvines vandenilis, dėl mažesnės gravitacijos laisvai ištrūkdavo į kosmosą. Šiuo atveju suveikė toks mechanizmas. Bet kiekvienam saulės sistemos kūnui vis kitokios priežastys. Kaip pavyzdys vulkaniškai aktyvi buvusi ar tebesanti Venera turi stora atmsoferą, bet kitas vulkaniškai labai aktyvus dangaus kūnas Ijo neturi atmosferos. Kodėl tada ramus Titanas turi labai tankią atmosferą. Ne tik gravitacija lemia viska. Turime įtraukti ir atstumą nuo saulės ir magnetinio lauko turėjima arba jo nebuvimą. Čia paminėjau iš galvos, faktorių turėtų būt ir daugiau.

Vėlgi ne nuo dydžio priklauso magnetinis laukas, ganimedė gal 4 kart mažesnė už marsą, ir turi stipresnį magnetinį lauką, ir nesustingusį branduolį.

Ane? Tai gal pabandom paieškot priežasčių dėl ko galimai Ganimedas turi liquid core. Ne aš sugalvojau teoriją apie Marso greitai sustingusį branduolį. Grįžtant prie Ganimedo dėl galimai liquid core, pirma mintis atėjusi, kad galbūt išliko skystas dėl tidal forces. Kitas variantas, kad magnetinio lauko priežastis yra kita. Bet kokiu atveju, kaip jau minėjau, skirtingi dangaus kūnai yra įtakojami skirtingų faktorių.

ganimeda 'tampo 'jupiteris.dar priklauso is kokio molio drebtas

Būtent. Priežastys labai skirtingos, ir visko supaprastinti nėra reikalo. Net gravitacija nepriklauso nuo dydžio.

ne taip veikia tampymas. Ijo atveju, bet galima pritaikyt ir Ganimedui. This extreme geologic activity is the result of tidal heating from friction generated within Io's interior as it is pulled between Jupiter and the other Galilean moons—Europa, Ganymede and Callisto.

Vėlgi nematau jokių tendencijų taip jupiterio palydovų. Reikia nusiųsti po kelioliką zondų i kiekvieną kietą kūną saulės sistemoje, kad galėtume susidaryti geresnį supratimą apie tai. Dabar tai daugiau mažiau spekuliacijos.

kokių tendencijų tau reikia? kad jie vienas kitą gravitaciškai veikia ar kur ieškai kabliukų? Orbital resonance neatsiranda šiaip sau.

Magnetinis laukas, ir branduolio skystumas nepriklauso nei nuo dydžio, nei nuo atstumo iki dujų milžinės. Aš tiesiog skundžiuosi, kad straipsnis labai bukai viską supaprastina.

jis tiesiog ne tau asmeniskai skirtas

Veneroje yra magnetinis laukas. Marse jo nėra.

Tai nekeičia fakto, kad straipsnis - absurdas.

tai kas ten yra Veneroje kaip "magnetinis laukas" - galima sakyt kad nera. laukas be efektyvaus poveikio.