Neandertaliečiai kūrė geresnius ginklus, nei įsivaizduojame: galėjo medžioti stambų grobį iš 20 metrų atstumo (3)
Nauji tyrimai rodo, kad neandertaliečiai, naudodami sumaniai pagamintas ietis, galėjo medžioti stambų grobį iš 20 metrų atstumo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai prieštarauja ankstesnėms prielaidoms, kad išnykę senovės žmonių „pusbroliai“, ilgą laiką laikyti kvailais, žiauriais ir neišsivysčiusiais, medžiojo tik prastesniais, trumpo nuotolio ginklais.
„Norėjome patikrinti, ar tai tiesa, – sako Londono universiteto koledžo archeologė Annemieke Milks. – Išvis, mes ilgą laiką neandertaliečius nepakankamai vertinome, ir tik dabar rimtai pradedame pastebėti pokyčius“.
Sudėtingas dizainas
Tyrėjai jau anksčiau nujautė, kad neandertaliečių ietys buvo daug geresnės, nei atrodė iš pirmo žvilgsnio, sako A.Milks.
Pirmiausia, kai kurios iš jų buvo specialiai sukurtos atsižvelgiant į aerodinamikos ypatumus – ilgos ir smailėjančios abiejuose galuose, kad sklandytų ore, ir viename gale siaurėjančios, kad būtų užtikrinta pusiausvyra.
„Jos pagamintos taip, kad storiausia dalis yra priekyje – o tai rodo, kad ietys buvo kuriamos taip, jog būtų tinkamai subalansuotos, – tvirtina mokslininkė. – Tad tai rodo tam tikrą dizaino rafinuotumą“.
Profesionalų bandymai
Norėdami patikrinti savo teoriją, mokslininkai profesionalius ieties metikus apginklavo 300 000 metų senumo neandertaliečių iečių kopijomis.
Ankstesniuose tyrimuose ginklus mėtė netreniruoti žmonės, prisimena A.Milks, o tai nėra gerai, lyginant su stipriais ir aukštos kvalifikacijos senovės medžiotojais.
Sportininkai sugebėjo tiksliai pataikyti į taikinius iš 15-20 metrų atstumo, naudodami paleolito laikų medinių svaidomųjų iečių replikas, sukurtas 1994-1999 m. buvo Šioningene (Vokietija) atkastų neandertalietiškų iečių pagrindu.
Iš radimviečių matyti, kad neandertaliečiai medžiojo vidutinius ir stambius gyvūnus: elnius, arklius, šiaurės elnius ir net meškas bei mamutus.
„Tiksliai nežinome, ar jie medžiojo naudodami ietis kaip svaidomąjį, ar kaip smeigiamąjį ginklą – ar, labiausiai tikėtina, abiejų šių būdų derinį, – svarsto mokslininkė. – Tačiau mes žinome, kad jie labai sėkmingai medžiojo gana didelius gyvūnus, o eksperimento metu nustatytas energijos kiekis, kinetinė energija, yra pakankama, kad būtų galima sudoroti didelį gyvūną“.
Nepelnyta reputacija
Šios išvados yra tik naujausios iš vis gausėjančių tyrimų, kurie meta palankesnę šviesą ant seniai pradingusios žmonių rūšies. Jau kurį laiką žinoma, kad neandertaliečiai kūrė meną, gamino papuošalus ir net praktikavo pažangius bei veiksmingus sveikatos priežiūros metodus.
„Manau, kad archeologai dabar pradeda domėtis, kuo grindžiamas mūsų poreikis apibūdinti kitas rūšis kaip tokias labai skirtingas. Žinote, galvoju, kodėl gi mums reikia apibūdinti kitą kaip kažką menkesnio už mus?“, – svarsto A.Milks.
Moksliniai duomenys demonstruoja, kad neandertaliečiai nebuvo tokie jau „kitokie“, kaip kadaise manėme. Mes, šiuolaikiniai žmonės, ne tik dalijamės bendrais protėviais su šia išnykusia žmonių rūšimi, bet ir šiandien savyje dar turime šiek tiek neandertaliečių genų.
„Jei atsižvelgsime į faktus, kad kryžminomės su neandertaliečiais ir kad daugelis mūsų savo DNR turi neandertaliečio DNR, turėtume pradėti laikyti juos labiau žmogiškais“, – apibendrina archeologė.
Parengta pagal „CBC Radio“.
