Po 3,5 mln. metų pertraukos mūsų link keliauja didžiausia kada nors atrasta kometa: ji tokia didelė, kad anksčiau astronomai ją painiojo su nykštukine planeta ()
2031 m. pro Saturno orbitą praskries milžiniška Bernardinelli-Bernsteino kometa. Mokslininkai dėl to džiūgauja.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Remiantis naujais moksliniais tyrimais, paskelbtais išankstinių publikacijų serveryje arXiv.org, didžiulė – bene didžiausia kada nors aptikta – kometa skrieja vidinės Saulės sistemos link, o apytikslis jos atvykimo laikas – 10 metų.
Kometa, pavadinta Bernardinelli-Bernstein (arba C/2014 UN271), yra mažiausiai 100 km skersmens – maždaug 1000 kartų masyvesnė už įprastą kometą. Ji tokia didelė, kad anksčiau astronomai ją net painiojo su nykštukine planeta, rašoma pranešime, kuriuo 2021 m. birželį paskelbta apie kometos atradimą.
Tačiau atlikus išsamesnę objekto analizę paaiškėjo, kad jis Orto debesyje – didžiuliame apledėjusių uolienų sąvartyne, esančiame už milijardų kilometrų nuo Žemės – juda labai sparčiai. Paaiškėjo, kad objektas juda mūsų link ir už jo net buvo matyti švytinti uodega, arba „koma“ – aiškus ledinės kometos, artėjančios prie palyginus šiltos vidinės Saulės sistemos, požymis.
Dabar mokslininkai išsamiau ištyrė šią milžinišką kometą ir turi naujų duomenų apie jos kelionę Saulės link.
Pirmiausia, didžioji uoliena nekelia jokios grėsmės Žemei. Šiuo metu Bernardinelli-Bernstein (BB) skrieja per Orto debesį maždaug už 29 kartus didesniu atstumu, nei atstumas, skiriantis Žemę ir Saulę (o atstumas tarp šių dviejų kūnų vadinamas astronominiu vienetu, AV). Pasak mokslininkų, kometa labiausiai priartės prie Žemės 2031 metais – kai, kaip prognozuojama, pro Saulę ji pralėks 10,97 AU atstumu – o jei dar tiksliau, atsidurs visai šalia Saturno orbitos.
Nors tai yra taip toli nuo Žemės, kad žmonės be teleskopų šios kometos neįžiūrės, tačiau tai gerokai arčiau, nei paskutinis šios kosminės uolienos apsilankymas mūsų Saulės sistemos dalyje. Sumodeliavę kometos trajektoriją, tyrimo autoriai apskaičiavo, kad kometa BB paskutinį kartą prie Saulės priartėjo prieš 3,5 mln. metų – ir tąkart ji praskriejo 18 AV atstumu nuo Saulės.
Pasak tyrėjų, nuo to laiko kometa nukeliavo net 40 000 astronominių vienetų – giliai į mažai ištirtą Orto debesį.
„Darome išvadą, kad BB yra „nauja“ kometa ta prasme, kad nėra jokių įrodymų apie ankstesnį jos priartėjimą arčiau nei per 18 AV“, – rašo tyrėjai. Kitaip tariant, žmonės anksčiau niekada nėra jos matę.
Už dabartines žinias apie šią didelę ir tolimą kometą turėtume būti dėkingi „Tamsiosios energijos tyrimui“ (angl. Dark Energy Survey, DES) – Visatos plėtimosi tyrimo projektui, kuris buvo vykdomas nuo 2013 m. rugpjūčio iki 2019 m. sausio. Tyrimo metu astronomai sudarė 300 mln. galaktikų, matomų pietiniame pusrutulyje, žemėlapį – ir atrado daugiau nei 800 anksčiau nežinotų objektų, esančių už Neptūno orbitos ribų. Vienas iš tokių objektų ir buvo Bernardinelli-Bernsteino kometa.
Astronomai turi pakankamai laiko ištirti šią didžiulę kometą – nes per ateinantį dešimtmetį ji vis labiau artės prie Žemės. Atidžiau pažvelgę į šią kosminę uolą, tyrėjai galėtų geriau suprasti ankstyvosios Saulės sistemos cheminę sudėtį – nes manoma, kad giliai Orto debesyje esančios kometos yra palyginus nepakitusios nuo to laiko, kai prieš milijardus metų buvo „atmuštos“ nuo Saulės.
Dar kitą kartą Bernardinelli-Bernstein kometa prie Saulės priartės tik po milijonų metų – tad šį kartą mokslininkams derėtų išnaudoti kaip kartą gyvenime pasitaikančią galimybę pasižvalgyti po ankstyvąją Saulės sistemą, rašo „Live Science“.
