Kaip buvo išrastas degtukas? Nuo beveik metro ilgio ir sproginėjančių iki pirmųjų Lietuvoje

Mokykloje istorijos mokytojas pasakojo, kad tarpukario Lietuvoje degtukų fabrikai priklausė švedams ir švedai buvo "prastūmę" tokį įstatymą, kad žmonės negali naudoti žiebtuvėlių, o gali naudoti tik degtukus. Nežinau kiek čia yra tiesos.

Tarpukario Lietuvoje degtukai tapo ne tik valstybės monopolio objektu, bet ir aštrių debatų taikiniu. Kaune 1927 m. pradėjo veikti Lietuvos degtukų akcinės bendrovės gamykla (vėliau tapo akcine bendrove „Liepsna“). Taip pat veikė kelios mažesnės degtukus gaminusios įmonės. Daugelis komponentų degtukams gaminti (išskyrus medieną) buvo importuojama iš Vokietijos ir Italijos. Tačiau jau 1930 m. padėtis Lietuvos degtukų rinkoje iš esmės pasikeitė. Vyriausybė mainais į 6 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių paskolą ir įsipareigojimą Lietuvoje pastatyti popieriaus fabriką monopolines degtukų gamybos ir prekybos teises suteikė Švedijos degtukų gamybos milžinei – bendrovei STAB. Lietuvos degtukų akcinė bendrovė tapo jos padaliniu. Šis supirko kitas šalies įmones ir daugelį jų uždarė. Ginant monopolininkų interesus, Lietuvoje buvo įvesti griežti žiebtuvėlių naudojimo apribojimai. Kiekvienas žiebtuvėlio savininkas turėjo įsigyti nepigiai (šešis litus) kainavusį žiebtuvėlio naudotojo pažymėjimą, o jo neturinčius naudotojus policija galėjo bausti labai didelėmis – nuo 20 iki 50 litų – baudomis. Buvo labai padidinti žiebtuvėliams skirtų akmenėlių įvežimo muitai. Beje, ir patys degtukai buvo gana brangūs – 10 centų už dėžutę. Todėl nepasiturintys gyventojai neretai skeldavo degtukus į dvi ar net keturias dalis. Degtukai ir žiebtuvėliai bei jų akmenėliai tapo populiariomis kontrabandinėmis prekėmis, o su kontrabanda buvo kovojama. Štai 1935 m. balandžio 11 d. „Ūkininko patarėjyje“ rašoma: „Panevėžy, Vienybės aikštėje esančioje Brolių Šulmanų krautuvėje padarius tam tikrą prekių patikrinimą rasta užsieninių gėrimų su vietinėmis banderolėmis, apie 200 benzininių ugnies žiebtuvėlių ir kt. Laikymui visų šitų dalykų krautuvėje įrengti slapti stalčiai, kuriuose kontrabandinės prekės buvo laikomos ir slaptomis leidžiamos rinkon. Už tokią „prekybą“ broliams Šulmanams užvesta byla.“