Beprotiškiausias SSRS mokslininko megaplanas – bandymas išstumti Žemę iš orbitos pasitelkus atominius variklius (Foto, Video)

Aš seniau galvojau kurti papildoma mėnulį lipdoma iš esteroidų atgabentų kosmoso resursų kasėjų apie kuriuos googlas galvoja. Pasiekus uolėnai tam tikra masę ir besisukant tinkamu kampu per mln metų žemę stumtų iš dabartinės trajaktorijos. Aišku optimaliausiai būtų atsidurti kažkiek toliau už marsą. Dar tektų aiškintis su esteroidų žiedu.

užtektų jei tiesiog sulėtintų sukimąsi. 26-30 valandų para man būtų idealu.

Užtektų kad penktadienį būtų palėtinamas sukimasis, o pirmadienį atstatomas atgal.

Nevisai... Aš labai dažnai kažką užsikonstruoju iki paryčių, o tada negaliu atsikelti. O čia būtų +2h pomėgiam ir +2h miegui. Pasaka!

Kiek pemenu sitas visas reikalas kiek paprasciau igyvendinamas, aisku turint galvoj milijonus metu. Uztenka leist asteroidus, kad praskrietu salia zemes, taip irgi keistusi orbita, aisku tai butu labai letas procesas.

Buvo kinų filmas visai nesenas apie tai, kaip žmonija nusprendė išsiųsti Žemę tolyn nuo Saulės, nes ta turėjo sprogti (berods?). Neatsimenu pavadinimo, daug efektų, įdomi mintis, bet nelabai koks įgyvendinimas.

Hirosimos atominių bombų kiekiui. Čia buvo mano mintys perskaičius straipsnio pradžią. Einu toliau skaityti straipsnio.

J energijos. https://www.forbes.com/sites/startswith ... d7d0fc400c

Man labiau keista kodėl niekas nepagalvojo kokias dujas (tiksliau kokios rūšies materiją) reikėtu išmesti iš tos atominės reaktyvinės tūtos į kosmosą ir kiek tos masės būtu žemėj. Antra problema kosmose tarpžvaigždinėj erdvėj būtu labai šalta reikėtu dirbtinių saulių orbitoj. Trečia problema radiacija tarpžvaigždinėj erdvėj už saulės sistemos ribų daug didesnė dėl aukštos energijos dalelių, nei viduj saulės sistemoj. Energijos pagaminimas termobranduoliniuse reaktoriuose tokiais kiekiais turbūt būtu įveikiama problema palyginus su reikalingu reaktyvinio kuro kiekiu. Nes juk nekalbam apie masės neišmetantį hipotetinį em drive, arba mach drive. Mano manymu lengviau būtu susikonstruoti asteroidų žiede mega erdvėlaivį su dirbtine gravitacija žiedo formos ir juo keliauti, gal net daug tokių erdvėlaivių. Tikslą pasiektu kažkelinta karta tik, jei tikslas išvis būtu kitoks nei tieisiog išgyventi labai ìlgai ir rasti tinkamą planetą kolonizavimui.

Jei Giedriax teisingai paskaičiavo, kad Saulės gravitacijai įveikti prireiks 5E33 džaulių, tai vien tik branduolinės reakcijos masės defektas sudarys 5.6E16 kg, aka dvi Baltijos jūras.

Labai juokinga, kai galvojama saugoti žemės rutulį nuo saulės kokio sprogimo/plėtimosi, ar taip komepsnuoti klimato šiltėjimą, keičiant atstumą nuo saulės - paviršius gautų mažiau energijos, reiškia sukelsi badą.

Sakai jeigu bėgu iš taško A, kuriame gaunu per daug energijos, į tašką B, kuriame gausiu tinkamą kiekį energijos, tai susidursiu su problema, kurią pavadinai "gausiu per mažai energijos"?

Na jei tam laikui bus įvaldyta antimaterijos gamyba reikalingais kiekiais, tai tereiktu tik 1 baltijos balos antimaterijos ir 1 baltijos balos materijos. Bet kaip rašiau milijoną kartų didesnė problema kad kelionės gale neliks žemėje materijos nes viskas bus išmesta į kosmosą negryžtamai nes Niutonas uždraudė visas erezijas apie em drive.

tada madoj buvo gigantomanija state didziausia hidroelektrine, didziausia kanala, didziausia patranka, visokius skaidancius tankus, didziausia elektros lempute, sukure didziausia mokroschema ir panasus nusisvaigimai... ateitis deja yra nano technologijos. mikrominiatiurizmas. kai su minimalia intervencija pasieki maksimalu poveiki. ir cia kolkas net nesugeba zmonija susilygint su tuo ka sukure atsitiktine evoliucija - pvz kad ir DNR kodavimas. kas pirmi ivaldys nanominiatiurizacija - tie ir bus civilizacijos lyderiai. gravitacija irgi panasu miniatiuriskesnis fizikos lygmuo i kuri nesugebam isiskverbt o ten visokie matematiniai-buhalteriniai-einsteino/debiliniai pritempinejimai yra sudo vartymas. stagnacija. moksle isivyravo tendencijos, kas daugiau sudo privartys - tas didesnis mokslininkas mokslo metodikas reiketu papildyt tiesiog viena elementaria taisykle. jei pastangos nebeduoda praktines naudos, arba ji tokia maza, kad sunkiai ismatuojama/tampa mazesne uz paklaidu ribas - cia jau nebe mokslas ir prasijot visa dabartini sukurta "mokslini" slamsta. speju gali ir 5% nelikt...

Jei dėl klimato šiltėjimo, energijos krentančios kiekis į žemės paviršių nekinta, tik energijos daugiau sulaikoma atmosferoje. Jei saulė plečiasi, tada teoriškai taip, gali siekti išlaikyti atstumą tarp saulės ir žemės, bet vis tiek iš esmės amen visai ekosistemai, nes ilginsi metų trukmę, pamesi mėnulį, atsiras itin didelė tikimybė dar ir asteroidų didelių pasigauti, nes lysi į neišvalytas trajektorijas ir t.t. ir t.t. Taip kad daug logiškiau tą pačią žemę išardyti ir su materija pasidaryti ale cosmic arcs. Planeta tada yra tik akmuo, resursai, kurie bus prarasti.

kol nesugebam atkurt bent 1,5-2g nuolatinio ir pigiai palaikomo gravitacijos poveikio mazesniuose objektuose - ardyt Zemes planeta kvaila. kaip tik reikia atvirksciai daryt - ardyt didesnes planetas iki Zemes ir siektiek didesnio dydzio. kazkur skrist ypac kvaila, kol neivaldem ilgaamziskumo. arba labai didelio skridimo greicio (kelis-keliadesimt kartu greitesnio uz sviesa) antras variantas fiziskai aplamai gali but neimanomas... bet isnagrinejus gravitacijos esme - gali but kad ir sukurs kazka greitesnio uz sviesa. sviesos greitis greiciausiai tiesiog fizine riba, kuri tvari del gravitacijos kazkokio salutinio poveikio (as taip speju).

Aš tai turiu geresnę idėją: davai susiurbiam visą žemės vandenį į milžinišką cisterną (pagaminam iš viso pasaulio metalo), kurią pritaisom prie kolosalios raketos ir tada paleidžiam į saulę. Ir pažiūrim ar užges. Jeigu užges, tai tada visai faina bus, nes visada bus naktis ir nereikės eiti į darbą. O jeigu nepaeis projektas, tai aš liksiu kaip tas ssrs mokslininkas, apie kurį po 60 metų rašys nišiniai technologijų portalai.

Nepamirškime, kad energija, padėjusi pajudėti iš taško A į tašką B, suteikia impulsą, kuriam panaikinti reikės analogiško kiekio energijos, nes priešingu atveju žr. I Niutono dėsnį.