Netoli Žemės skriejančiame asteroide yra daugiau nei 11 trilijonų JAV dolerių vertės brangiųjų metalų: kaip juos paimti?

Vėl su savo "verte", tarsi piniginė vertė būtų pastovus fizikinis parametras... O mano kavos puoduko vertė yra 15 trilijonų JAV dolerių, nes ką tik taip sugalvojau.

Reikėtu primontuoti raketų boosterius prie šito asteroido ir nusiųsti į žemės kryptį. Asteroidui atsimušus į žemės paviršių, reikėtu mažiau resursų tą asterodą apdoroti, nes jis suskiltu.

Ple. Galiu isgauti tuos 11trilijonu brangakmeniu - tik tai kainuos 22trilijardus.... Kickstarterio projektą einu atidarinrti. Tikiuo t.lt pades

Tokia verte yra tik tol, kol jis ten toli kosmose ir nepasiekiamas. Jeigu kazkaip pavyktu parsitempti i zeme, reiketu pardavineti mazais kiekiais 1000 metu, kad parduoti uz brangiai. Kad ir gryno aukso jis butu.

metalai vadinami brangiaisiais dėl to, kad jų mažai yra arba juos sunku išgaut, jeigu tam asteroide to metalo daugiau nei visoje Žemėje, tai partempus jį čia jis ko gero taptų jau nebe brangiuoju.

Kvailas klausimas.. nuskrendi pasiemi parskrendi. Didesnis klausimas kaip nuleisti i zeme? Gabalais sudegs. Su parasiutais mazi kiekiai. Gabalais su apsauga nuo sudegimo, dx krateriu nebent i vandenynus.

Įmanoma šiek tiek geriau, nei dabartinės turimos priemonės, tiesgiog niekam to nereikėjo. Bet prisiminkim kad vienas didžiausių objektų kuris sėkmingai leisdavosi yra amerikiečių shuttle. Kaip straipsnyje minima, tame asteroide yre nemažai silikatų, kurie yra beverčiai, todėl iš jų galima būtų daryti abrazyvią dalį, tą kuri nudegs atmosferoje. Pati objekto forma irgi turi būti kuo labiau stabdanti. Specifiniu kampu įeinant į atmosferą, galima turėti ilgą stabdymo kelią. Manyčiau dar reikėtų kelių šimtų parašiutų, kurie sulėtintų tokio didelio objekto greitį, atmosferai pradedant žiauriai tankėti.. Nėra reikalo jo sulėtinti iki žmonėms saugių perkrovų, užtenka iki tiek, kad jam nukritus, viskas liktų viename, ar keliose dešimtyse didelių gabalų. Tačiau noriu pabrėžti, kad nėra būtina jo leisti į žemę. Kelti objektus į orbitą yra žiauriai brangu, todėl įrengti gamyklas orbitoje, ir ten gaminti dalykus, būtų geras atpiginimas, padėsiantis greičiau išplėsti kosmoso infrastruktūrą. Pagrinde reikia geležies, ir vandens. Ko ten yra daug. O kuo daugiau skirtingų dalykų ten išgausim, tuo mažiau reikės gabentis iš žemės.

Geras pastebejimas !

Taip, būtų beprasmiška ir neefektyvu siūsti resursus į žemę. Ir čia savaime aišku, kad reikia vystyti kosminę infrastruktūra, kad mūsų civilizacija pakiltu į aukštesnį lygį. Užtektu pasiųsti viena kosminį laivą į asteroidą, kuriame būtų robotai ir įranga su dirbtiniu intelektu. Tie robotai išgautu medžiagas iš asteroido ir 3D spausdinimu būdų dar daugiau robotų prigamintu. Ir visas procesas virstu snowball procesu. Tokiu būdu galėtume bet kokią struktūra pagaminti kosmose, nuo milžiniškų kosminių laivų ir kosminių stočių. Bet tikriausiai pats didžiausias grandiozinis projektas žmonijos istorijoje būtų pasistatyti daisono sferą aplink saulę. Su robotais ir dirbtiniu intelektu mums tai išeitu padaryti, nes dirbtinis intelektas veiktu, kaip viruso principu. Galėtumėm apdirbti kiekvieną dangaus kūną skriejanti saulės sistemoje ir taip pasistatytumę milžinišką sferą aplink saulę. Galėtume išgauti 99.9% išspinduliuojamos saulės energijos ir turėtume neribota energijos šaltinį kelis milijardus metų.

Nežinau ar mums reikia tiek energijos. Kardaševas postulavo, kad tai yra išsivysčiusių civilizacijų tikslai, bet kita vertus galima eiti ir link efektyvumo. Mes tai darome su apšvietimu, kompiuterių galia, transportu. Aišku kai daugėja žmonių, didėja ir energijos poreikiai, bet vėlgi, kokybiškas gyvenimas neverčia mūsų daugintis kaip tai daro triušiai. Sakyčiau grandioziškiausia, ir naudingiausia ką galime pastatyti būtų kosminis liftas, bet dar neturime nei žinių nei inžinerijos, kad tai būtų įmanoma. Ir galų gale reikia pradėti nuo rimtų asteroidų kasybos projektų, ir užtektų tik pačias rečiausias medžiagas nuleidinėt į žemę, kad tai duotų naudos ne tik komoso infrastruktūros plėtroje.

Man ta daisono sfera atrodo per daug grandioziškai. Jai pastatyti neužtektų visų saulės sistemos planetų medžiagos. taip pat daug klausimų ar ta sfera paprasčiausiai nesubyrėtų statybos metu, juk Saulė viską traukia į save, neįmanoma visos sferos sudėlioti iš gabalų skriejančių orbitoje,.Kokia gravitacija bus sferos viduje irgi klausimas, gal ten bus nulinė ar labai maža gravitacija dėl traukos jėgos dalies sferos esančios "aukščiau"sferos vidaus paviršiaus. Taigi greičiau bus pritaikomos gyvenimui kitos planetos, taip bus pigiau ir paprasčiau. O žmonių ateityje irgi daug kažin ar reikės. kad ir dabar, juk pažangą varo į priekį palyginti nedidelė labiausiai išvystytų šalių grupė. taigi ir dabar civilizacija puikiai gyvuotų su gerokai mažesniu žmonių skaičium. O ta kosminė kalnakasyba gali būti brangus malonumas. juk kosmose viskas panašiai kaip auksas kainuoja dėl milžiniškų pakėlimo išlaidų. Nežinau kiek dabar kainuoja pakelti kilogramą svorio į orbitą, tarkim kaina 3000 dolerių/kg, pakeli 10 litrų vandens ir kaina kaip kilogramo aukso. Nuleisti aišku pigiau, bet pigiau nuleisti iš orbitos aplink Žemę, o ne iš kažkur lakstančio asteroido. Ten irgi neprastų raketų reiktų iki Žemės orbitos nuskristi, taigi vėl kainos didžiulės.

Su ta daisono sfera čia labiau tik science fiction pafantazavimas. Bet jeigu žmonija ateityje sugebėtu pasistatyti tokią struktūrą, tai manau per tą laiką jau žinos kur tokius energijos kiekius panaudoti. O šiaip realistiškai mąstant, galėtume ateityje netoli žemės pastatyti milžiniškas saules paneles ar reflektorius su kuriais tiektume energiją į žemę. Kas dėl resursų, tai mes žemėje turime jų pakankamai, tik kol kas nemokame su jais protingai elgtis. Tad nėra reikalo nuleidinėti resursų iš kosmoso. Geriau visus tuos išgautus resursus kosmose panaudotume tai pačiai kosminiai infrastruktūrai statyti ir vystyti.

nesuprantu kodėl išplito Dyson sphere koncepcija, kai pats Freeman Dyson turėjo galvoje spiečių(Dyson swarm). Sfera per daug gremėzdiška ir nelogiška struktūra, su per daug rizikų. Daug logiškiau ir paprasčiau pristatyti daugybę saulės kolektorių ir habitatų vadinamųjų Oneil cilindrų. Vėl gi, kadangi nieko panšaus dar nesam pastebėję, tai peršasi išvada, kad nėra kam statyti arba yra kur kas efektyvesnių energijos išgavimo formų.

Niekas ir nesakė, kad daisono sfera būtų solidžios struktūros. Kurzgesagt video ir pamini, kad spiečius būtų vienintelis variantas tą pasiekti. https://www.youtube.com/watch?v=pP44EPBMb8A