Dar žingsneliu arčiau absoliutaus nulio – Vokietijos mokslininkai sukūrė žemiausią kada nors užfiksuotą temperatūrą ()
Šis proveržis dar žingsneliu priartina prie absoliutaus nulio, kas gali stipriai paveikti dalelių fiziką.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
• Kvantinių dujų „lęšiu“ tyrėjai sulėtino daleles beveik iki absoliutaus nulio.
•Tokie lęšiai fokusuoja atskiras daleles, todėl jos juda labai lėtai.
•Tyrėjai sako, kad ateityje kolegos galėtų sulėtinti daleles dar ilgesniam laikui.
Keturių Vokietijos universitetų tyrėjai sukūrė žemiausią — 38 pikokelvinų — kada nors užfiksuotą temperatūrą. Darbas, aprašantis vos ⅟₃₈ ₀₀₀ ₀₀₀ ₀₀₀ ₀₀₀ K už absoliutų nulį aukštesnės temperatūros gavimą publikuotas Physical Review Letters žurnale.
Toks kaulus stingdantis šaltis Bremeno universiteto taikomųjų kosmoso technologijų ir mikrogravitacijos centre išsilaikė vos kelias sekundes, bet šis proveržis gali turėti ilgalaikių pasekmių kvantinės mechanikos supratimui.
Taip yra, nes kuo labiau artinamės prie absoliutaus nulio — žemiausios įmanomos temperatūros, kurios teoriškai pasiekti negalime, kaip rodo termodinamikos dėsniai — tuo keistesnes savybes dalelės, taigi ir iš jų sudarytos medžiagos, demonstruoja. Tarkime, itin žemoje temperatūroje skystas helis tampa „superskystas“, tai yra, teka, nepatirdamas jokios trinties. −210°C laipsnių temperatūroje suledėja azotas. Pakankamai atšaldytos, kai kurios dalelės netgi įgauna bangų charakteristikas.
Absoliutus nulis yra lygus −273,15°C, arba −459,67°F, bet dažniausiai sakoma, kad tai yra nulis kelvinų. Tai yra minimalios fundamentalių gamtos dalelių vibracijos taškas. Tačiau laboratorijoje mokslininkams pasiekti absoliutų nulį neįmanoma.
Caroline Delbert
www.popularmechanics.com