Saulės audra smogė Žemei – ir padovanojo įspūdingą vaizdą: audra buvo tokia galinga, jog pašvaistė buvo matoma net Niujorke  ()

Šeštadienį (spalio 9 d.) į Žemę atgręžtoje Saulės pusėje buvo pastebėtas didžiulis Saulės žybsnis arba vainikinės masės išmetimas – o pirmadienį (spalio 11 d.) žybsnis pasiekė mūsų planetą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Šis įvykis nutiko prasidėjus padidėjusio Saulės aktyvumo laikotarpiui, vadinamam Saulės maksimumu (Saulės aktyvumas padidėja ir sumažėja maždaug kas 11 metų). JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA) įspėjo, kad audra bus G2 kategorijos, t.y. vidutinio stiprumo.

Tokio stiprumo Saulės audros gali paveikti aplink Žemę skriejančius palydovus, sutrikdyti elektros tinklų veikimą ir panašiai (bet negali biologiškai paveikti žmonių), tačiau jos taip pat gali sukelti nuostabias pašvaistes – natūralų šviesų šou, kuris paprastai matomas tik aukštų platumų regionuose netoli šiaurės ar pietų ašigalių.

Tačiau ši audra buvo tokia galinga, kad buvo matoma iki pat Niujorko pietuose ir iki pat Viskonsino ir Vašingtono valstijos, pranešė NOAA.

Spalio 11 d. NOAA paskelbė apie geomagnetinės audros stebėjimą, kuris buvo pratęstas iki antradienio (spalio 12 d.). Pirmadienį NOAA įspėjo, kad dėl vidutinio stiprumo audros gali atsirasti palydovų orientacijos sutrikimų, elektros tinklų svyravimų ir kt. Antradienį šis prognozuojamas poveikis buvo sumažintas iki galimų elektros tinklų svyravimų.

NOAA duomenimis, audros padariniams užsitęsus, antradienio naktį aukštose platumose – pavyzdžiui, Kanadoje ir Aliaskoje – vis dar buvo galima pamatyti pašvaistes. Tačiau kas ne visai įprasta, dangaus stebėtojai galėjo išvysti pašvaistes ir tokiose vietovėse kaip Niujorkas – kur jos matomos labai retai.

 

Pietų Dakotoje (JAV) fotografui Rendžiui Halversonui spalio 11 d. pavyko užfiksuoti neįtikėtiną pašvaistės vaizdą.

 

Tokios Saulės audros yra įprasti kosminiai meteorologiniai reiškiniai, nes Saulė iš savo atmosferos reguliariai išstumia elektriškai įkrautą plazmą, kuri po to, kai Saulė ją išmeta, gali pataikyti į Žemės magnetinį lauką.

Kai ši plazma patenka į mūsų planetos magnetinį lauką, įkrautos dalelės juda link Žemės polių, išskirdamos energiją spalvotos šviesos pavidalu: taip ir atsiranda pašvaistės.

Parengta pagal „Live Science“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(14)
(1)
(13)

Komentarai ()