Kad ir kaip bebūtų sudėtinga tai padaryti, mokslininkams visgi pavykto pastebėti mažytį lėtūną, prieš daugybę metų įklimpusį sakuose, galiausiai virtusiuose Dominikos gintaru. Precedento neturintis senovinio lėtūno, dar vadinamo vandens meškučiu, radinys neabejotinai suteiks daugiau informacijos apie šiuos itin ištvermingus mikroskopinius sutvėrimus.

Prieš 16 mln. metų viename vieninteliame sakų lašelyje amžiams nugulė gėlės fragmentas, trys skruzdėlės ir mažytis vabalėlis. Gyvybės koncentracija tokiame nedideliame kiekyje sakų iš tiesų įspūdinga, bet gintaro gabalėlis dar ypatingesnis tuo, jog jame įstrigo ir, panašu, aplinkos veiksnių praktiškai nesunaikinimas lėtūnas, rašo gizmodo.com.

Kaip teigia mokslininkai, tai vos trečia žinoma lėtūno fosilija ir pirmoji lėtūno fosilija, mums išlikusi iš Kainozajaus eros – dabartinės eros, prasidėjusios prieš 66 mln. metų visų neskraidančių dinozaurų išnykimu.

Fosilija buvo aptikta Dominikos respublikoje, „La Cumbre“ vietovėje, garsėjančiose gausiomis gintaro atsargomis.

Naujojo Džersio technologijų instituto ir Harvardo universiteto mokslininkai ne vieną mėnesį tyrė minėtąjį gintaro lašą ir tik po kurio laiko prie jo krašto pastebėjo pusės milimetro ilgio darinį. Pranešime spaudai vienas iš tyrimo autorių Philas Bardenas jį apibūdino kaip „kartą kartoje“ pasitaikantį atradimą. Daugiau apie šį mokslininkų atradimą – mokslo žurnale „Proceedings of the Royal Society B“.

Lėtūnai – vieni iš sunkiausiai sunaikinamų ir atspariausių gyvybės formų žemėje. Keturias poras kojų turintys bestuburiai, kaip jau žinoma mokslininkams, geba atlaikyti ekstremalų vandens trūkumą, šaltį ir žalojančią radiaciją. Nustatyta, kad jie išgyvena iššauti iš ginklo į taikinį, o jų judėjimo įgūdžiai gali varžytis su net 500 tūkst. kartų už juos didesnių padarų.

Lėtūnai, dar vadinami vandens meškučiais ir samanų paršiukais, yra patys seniausi organizmai, pasirodę prieš 500 mln. metų ir išgyvenę mažiausiai penkis masinius išnykimus. Tokiu gyvenimo aprašymu gali pasigirti vos keli šios Žemės gyventojai.

„Didžiausią nuostabą kelia tai, jog lėtūnai – labai plačiai paplitę senoviniai padarai, atlaikę pačius įvairiausius išbandymus: pradedant dinozaurų nykimu ir baigiant augalų kolonizacija. Nepaisant to, paleontologams jie tarsi vaiduokliai, apie kuriuos praktiškai neturima jokių apčiuopiamų duomenų, kad ir fosilijų.

Rasti lėtūno fosiliją – didelė laimė. Dabar galėsime empyriškai įvertinti jų progresą Žemės istorijos kontekste“ – sako Ph. Bardenas.

Fosilijos analizė parodė kelias unikalias fizines savybes, leidžiančias daryti išvadą apie naujas lėtūnų rūšis ir atmainas. Šis gintare amžiams įstrigęs lėtūnas pavadintas Paradoryphoribius chronocaribbeus – tai pavadinimas, kuriame susilieja graikiškas žodis „chrono“, reiškiantis laiką, ir „caribbeus“ – regionas, kuriame ir buvo rasta fosilija. Radinys gintare – šiuolaikinių lėtūnų šeimos Isohypsibioidea giminaitis, teigia mokslininkai.

For #waterbearWednesday, we introduce Paradoryphoribius chronocaribbeus, a new fossil tardigrade from Miocene Dominican amber @royalsociety. Study led by Marc Mapalo @HarvardOEB in collab w/@Haidomyrmex & fully OA thanks to support from @MCZHarvard 🥳 https://t.co/eIuGjbL3p0 pic.twitter.com/QVxmHUuMMA

— Javier Ortega Hernández (@InvertebratePal) October 6, 2021

Mokslininkai sako, kad tai kokybiškiausia kada nors aptikta lėtūno fosilija. Komandai pavyko įžiūrėti itin svarbių detalių, pavyzdžiui, vidaus struktūras, burnos dalis ir adatas primenančias letenas, kurios dešimtis kartų plonesnės už žmogaus plauką.

Pirmą kartą istorijoje mokslininkams pavyko vizualizuoti „vidinę lėtūno folisijos virškinamojo trakto anatomiją ir aptikti derinių, kurių šiuolaikiniai lėtūnai jau nebeturi“, pranešime spaudai akcentuoja Harvardo universiteto organizmų ir evoliucinės biologijos katedros absolventas ir vienas iš tyrimo autorių Marcas Mapalo.

Anot jo, vienas svarbiausių dalykų yra tai, jog ši fosilija padės daugiau sužinoti apie šių padarų evoliucinius pokyčius milijonų metų kontekste.

Ph. Bardenas sako, kad, bandant suvokti lėtūnų evoliucijos istoriją, moksliininkai dar žengia tik pirmuosius žingsnius. Radinys itin retas ir vertingas, bet tuo pačiu atkreipia dėmesį, jog mokslininkai turėtų būti itin atidūs analizuodami net pačias smulkiausias gintaro detales – kartais jose slypi itin daug svarbių dalykų.

Komentarai (1)