Kalifornijos gamykla per metus gali pagaminti beveik 200 000 kg laboratorijoje užaugintos mėsos: „Tai ne mokslinė fantastika. Tai šiandienos realybė.“

Na tiktai nerealūs gamybos kiekiai. 200 tonų tai vieno nedidelio JAV restorano metų sunaudojimo norma.

Kas pagal tave nedidelis? Jei per dieną turėtų suvalgyti 3 656 porcijas po 150g.

200 tonų tai jau duagmaž komerciniai gamybos kiekiai. Jei su tokio dydžio gamykla sugebės rasti rinką, tai toliau didinant gamybą pilnai tikėtina, kad išstums pigią augintą mėsą.

Pati technologija skamba gerai, pačiam įdomu paragauti tokios veganiškos mėsos (tu neišnaudoji gyvūno, ir jo nežudai, dėl to veganiška), tačiau dėl šito nepritariu. Norėdami mažinti ŠESD turime iškasinėti mažiau palaidoto kuro. Šitas procesas duos labai mažai naudos, kol važiuosime į restoranus tos mėsos valgyti, su 3,6L V8 džipais. Natūraliai augintos mėsos tai irgi greitai neišstums, dėl panašių priežasčių dėl kurių ne visi turi stogus su saulės baterijomis. Be to iš kur bus gaunamas pienas, ir visi iš jo kylantys produktai? Spėju sukurti pieno gamybos organus atskirai nuo gyvūno yra sunkiau nei mėsą auginti. Beje riešutų pienas nėra pieno alternatyva, ar pienas savaime. Esu beveik visų ragavęs.

O tai dabar važiuoja su Toyota Yaris 1.0 hibridais? Nes galima ir kitaip pasakyti. EV duos mažai naudos, kol vystysime tradicinę gyvulinkystę. Tai gal nevystom abiejų. Vistiek nieko nepakeisim. Kaip viskas blogai Vat jei viskas vienu metu pasikeistų, tik tada būtų gerai

kiekis didėja. Dirbtinė mėsa geras dalykas, dėl daug priežasčių, bet čia nėra panacėja klimato kaitai. Be to iš gyvulių gaunama ne tik mėsą, realiai visos paskerstos karvės dalys kažkur panaudojamos, dėl to dirbtinė mėsa pilnai neatstos gyvulininkystės.

Conjurer yra visiškai teisus, mėsos auginimo poveikis aplinkai yra labai stipriai perdėtas. Tačiau atlaisvinimas ganyklų reikšmingai padidintų plotus, kuriuos lengvai galėtum užsodinti miškais, taip bendrai mažinant poveikį aplinkai. Kitas dalykas, šią technologiją iš esmės galėtum pritaikyti auginant ne tik galvijų mėsą, bet visą gyvūlinės kilmės mėsą - krevetes, aštuonkojus, lašišą ir t.t., taip stipriai mažinant poveikį laukinei gamtai. O čia būtų sprendžiama daug didesnė problema, nei CO2 iš gyvulininkystės, nes priešingai, nei mokyklose aiškino, kad vandenynai ten dešimtis milijardų žmonių išmaitinti galėtų, vandenynai jau dabar yra stipriai pernaudoti, daug populiacijų yra žlugusius ar ant žlugimo ribos. Atsistatyti gali, bet reikia 10-30 metų stabdyti visai bet kokią žvejybą.