Kas atsitinka, kai susiduria dvi juodosios skylės? Mokslininkai pirmą kartą stebėjo tai, ką S. Hawkingas aprašė prieš 50 metų (Foto, Video) ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1974 m. pasiūlyta Hawkingo, ši spinduliuotė gali sukelti juodosios skylės susitraukimą. Netoli įvykių horizonto esančios subatominių dalelių poros gali suskilti, viena dalelė – galbūt fotonas arba neutrinas – ištrūktų, o kita, neigiamos energijos, išnyktų į juodąją skylę. Šis neigiamos energijos antplūdis galiausiai gali sumažinti juodosios skylės masę, kol ji išnyks. Tai reiškia, kad juodosios skylės dydis yra atvirkščiai proporcingas jos temperatūrai – kuo mažesnė juodoji skylė, tuo ji šiltesnė.
LIGO aptiko pirmąjį gravitacinės bangos signalą šiame tyrime – iš esmės erdvėlaikio bangavimą, atsirandantį dėl kosminės sąveikos. Mokslininkai atrado, kad signalas buvo dviejų susiliejusių juodųjų skylių (kurios paprastai sukelia stipresnes gravitacines bangas) rezultatas kartu su didžiuliu energijos kiekiu, kuris raibuliavo erdvės ir laiko kontinuume.
Tyrėjai teigia, kad jei Hawkingo teorema pasitvirtintų, susijungus dviem juodosioms skylėms, naujos skylės įvykių horizonto plotas nebūtų mažesnis nei bendras pirminių juodųjų skylių įvykių horizonto plotas. Norėdami patikrinti savo hipotezę, mokslininkai suskirstė gravitacinių bangų duomenis iš sistemos į dvi dalis – prieš susijungimą ir po susijungimo, tada išanalizavo jų įvykių horizonto sritis. Po to mokslininkai iš naujo išanalizavo bangų duomenis ir nustatė, kad dvi sritys statistiškai yra vienodos – bendra įvykių horizonto sritis po susidūrimo nesumažėjo – išliko 95 procentus patikimo ribose.
Taigi iš analizės atrodytų, kad „įprastos“ fizikos dėsniai, tokie kaip masės tvermės dėsnis, vis dar gali būti taikomi tiriant juodąsias skyles, kur fizika gali tapti labiau teoriška Žemei nepažįstamose situacijose. Dėl šio juodosios skylės susiliejimo kiti mokslininkai dabar turi konkretų pavyzdį, į kurį galima remtis toliau tiriant erdvę.
Teorijos patvirtinimas padeda mums geriau suprasti paslaptingų kosminių reiškinių, tokių kaip juodosios skylės, mechaniką. „Visada svarbu turėti galimybę teoremas ir skaičiavimus patvirtinti eksperimentiškai“, – sako Penco.
