Stulbinantis reginys iš kosmoso: palydovai užfiksavo, kaip per 30 metų pasikeitė didieji pasaulio miestai (Video) ()
Mokslininkai skaičiuoja, kad žmonijos populiacija 2050 metais išaugs net iki 9,7 milijardų. Urbanizuotos teritorijos jau šiuo metu talpina 55 proc. žmonijos, o iki 2050-ųjų miestuose taps nepaprastai ankšta – čia gyvens 68 proc. populiacijos, praneša Jungtinių Tautų Ekonomikos ir socialinių reikalų departamentas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pernelyg sparti ir tvariai neorganizuojama urbanizacija, o kartu ir vis grėsmingesni klimato krizės keliami pavojai didins oro užterštumą ir stichinių nelaimių žalos riziką, didžiuliu iššūkiu taps gėlo vandens ir maisto trūkumas, išaugs įvairių žaliavų ir energijos poreikis.
Tam, kad sprendimus priimantys asmenys aiškiau suvoktų, kas mūsų planetoje įvyko per pastaruosius dešimtmečius, Europos kosmoso agentūra (ESA) kartu su Vokietijos kosmoso centru (DLR) ir „Google Earth“ komanda sukūrė Pasaulio apgyvendinimo pėdsako žemėlapį (World Settlement Footprint) – išsamiausią duomenų rinkinį apie žmonijos apgyvendintas teritorijas.
Žemėlapių rinkinį sudaro skirtingi produktai – du iš jų buvo publikuoti Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP26) metu. Tai Pasaulio apgyvendinimo pėdsakas 2019 (WSF2019) ir Pasaulio apgyvendinimo pėdsako evoliucija (WSF Evolution).
Šie produktai buvo sukurti apdorojus milžinišką kiekį geoerdvinių „Google Earth“ duomenų, kartu panaudojus ESA „Copernicus Sentinel-1“ ir „Copernicus Sentinel-2“ bei JAV priklausančio „Landsat“ palydovo surinktus viso pasaulio žmonijos apgyvendinimo ir miestų plėtros duomenis nuo 1985-ųjų iki 2015-ųjų.
Beprecedentis palydovinių duomenų rinkinys leidžia daug aiškiau suprasti globalų urbanizacijos dydį. Iki šiol tokios išsamios ir detalios pasaulio urbanizacijos informacijos nebuvo surinkta, apdorota ir pateikta.
Kaip teigė DLR atstovas Mattia Marconcini, pasaulio apgyvendinimo pėdsakas suteikia esmines žinias, kurios yra naudingos ne tik mokslininkams. „(...) Tai svarbu tiek valdžios organams, tiek kitiems sprendimus priimantiems asmenims. Pavyzdžiui, miestų plėtros planuotojams tai padės suprasti, kaip vyksta urbanizacija ir tuo pačiu leis kurti tvarias urbanistinio vystymo strategijas, kad būtų priimti gerai suplanuoti politiniai sprendimai tiek vietiniu, tiek nacionaliniu mastu“, – teigė M. Marconcini.
ESA atstovas Marcas Paganini teigė, kad prieiga prie nuolatinių aukštos kokybės Europos „Copernicus“ programos palydovų „Sentinel“ ir JAV „Landsat“ tyrimų duomenų (...) suteikia beprecedentę galimybę efektyviai stebėti globalios urbanizacijos pokyčius ir tendencijas.
„Pasaulio apgyvendinimo pėdsakas yra puikus pavyzdys, kaip mes galime mobiziluoti duomenis, kad suteiktume naudos visoms šalims ir miestams, nei vieno nepalikdami užnugaryje, nes tai yra vienas iš 2030 metų tvaraus vystomosi programos leitmotyvų“, – teigė M. Paganini.