Mokslininkų dėmesį patraukė mažai tyrinėtas jūrų gyvis: užauga net iki 2 metrų ilgio – kodėl jie yra tokie svarbūs? (Foto)  ()

Australijos vandenyse knibžda stulbinanti gyvybės įvairovė – banginiai, delfinai, diugoniai ir kiti. Tačiau ne visi Australijos jūrų gyventojai yra charizmatiški gyvūnai, galintys figūruoti turistiniuose lankstinukuose, dokumentiniuose filmuose ar aplinkosaugos kampanijose.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2021-11-15 Mokslininkų dėmesį patraukė mažai tyrinėtas jūrų gyvis: užauga net iki 2 metrų ilgio – kodėl jie yra tokie svarbūs? (Foto)  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Echiuros, arba šaukštinės kirmėlės, (lot. Urechis caupo) yra vieni tokių gyvūnų. Jos dar vadinamos kirmėlėmis – peniais, rašo scitechdaily.com.

Nėra jokių „Išgelbėk jūrų kirmėles“ fondų ir jokių nuomonės formuotojų, raginančių ką nors pirkti, kad būtų surinkta pinigų joms apsaugoti. Tačiau šie penius primenantys bestuburiai tikrai nusipelno jūsų dėmesio kaip žavinga ir neatskiriama Australijos jūrų ekosistemos dalis, straipsnyje, kuris pirmiausia pasirodė žurnale „The Conversation“, rašo aplinkos mokslų asocijuotasis profesorius Darylas McPhee iš Bondo universiteto.

Kodėl jos yra įdomios?

Taksonomai metų metais įvairiausiais būdais bandė suklasifikuoti echiuras, įskaitant bandymą priskirti jas atskirai unikalių gyvūnų grupei. Šiandien jos laikomos žieduotosiomis kirmėlėmis, praradusiomis savo segmentaciją. Kiek tiksliai yra jų rūšių, nežinoma, bet skaičiuojama, kad turėtų būti 236.

Didžiausia echiurų rūšis užauga net iki 2 m ilgio! Jos turi dešrelės formos raumeningą kūną, o priekyje – ilgėti galintį straubliuką (arba liežuvį). Šios kirmėlės juda banguodamos nuo susitraukimų.

Dauguma echiurų gyvena jūrų smėlyje ar dumble, U formos urveliuose, tačiau kai kurios rūšys gali gyventi ir tarp akmenų. Šios kirmėlės plačiai paplitusios visame pasaulyje. Jos gali būti aptiktos tiek 6 000 m gylyje, tiek pakrantėse.

Pavyzdžiui, vieną jų rūšį – Ochetostoma australiense – galima pastebėti smėlingose ar dumblėtose Kvinslando bei Naujojo Pietų Velso pakrantėse, kai jos išlenda iš savo urvelių ieškoti organinio maisto.

Tiesą sakant, pamatyti jų maisto paieškas yra nesunku, nes jos ant paviršiaus palieka žvaigždę primenantį raštą, kuris driekiasi nuo jų urvelio angos.

Kitos rūšies – Bonella viridis – atveju egzistuoja ryškūs skirtumai tarp patelių, kurios yra didelės (maždaug 15 cm ilgio), ir patinėlių, kurie yra labai maži (vos 1 – 3 mm ilgio). Dauguma lervų būna lytiškai nediferencijuotos ir galutinė lytis priklauso nuo to, kas yra aplinkui. Lervos virsta miniatiūriniais patinėliais, jei susiduria su patelėmis, o į pateles išsivysto tuomet, jei aplinkui nepasirodo jokia kita patelė.

Patinėliai atlieka tik gonados (lytinės liaukos) funkciją ir dėl visų savo poreikių yra priklausomi nuo patelių.

 

Dar viena rūšis – lot. Priapulus caudatus – turi sąsajų su graikų mitologijoje egzistavusiu vaisingumo dievu Priapu (Priapus).

Kodėl jos yra tokios svarbios?

 

Echiuros jūrų sistemoje atlieka virtinę svarbių ekologijos funkcijų. Jos dar vadinamos „ekosistemos inžinieriais“ – organizmais, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja tokius išteklius kaip maistas ir prieglobstis kitoms rūšims. Tai jos daro keisdamos fizines arealo charakteristikas, pavyzdžiui, kurdamos ir palaikydamos urvelius, kurie pasitarnauja kitiems gyviams.

Echiuros taip pat turi virtinę simbiotinių gyvūnų, įskaitant vėžiagyvius ir dvigeldžius moliuskus, kurie gyvena jų urveliuose. Tai reiškia, kad tarp šių gyvių yra susiklostę abipusiai naudingi santykiai. Tiesą sakant, su echiurų urveliais ar su echiuromis, gyvenančiomis tarp akmenų, yra susijusios mažiausiai aštuonios skirtingos gyvūnų grupės – ir tai veikiausiai dar nėra galutinis skaičius.

Šios kirmėlės yra naudingos ir žmonėms. Rausdamos urvelius ir ieškodamos bei misdamos organiniu maistu, jos aeruoja ir perdirba nuosėdas. Mokslininkai, pavyzdžiui, pastebėjo, kaip Kalifornijos pakrantėse šių gyvių veikla sumažina kanalizacijos vandens poveikį jūros dugnui.

 

 

Jos taip pat yra svarbi mitybos raciono dalis žuvims, įskaitant tokius giliųjų vandenų ryklius kaip kiauniniai rykliai ir tokias komercinės svarbos turinčias žuvis kaip Aliaskos plekšnės. Šiomis kirmėlėmis taip pat maitinasi kai kurie žinduoliai, tarp jų Ramiojo vandenyno jūrų vėpliai Beringo jūroje ir pietinių jūrų ūdros. Kvinslande jos papildo kritiškai nykstančių rytinių žiurlių racioną.

Rytų bei Pietryčių Azijoje echiuras valgo ir žmonės. Šias kirmėles jie sukapoja ir valgo termiškai neapdorotas, arba gamina iš jų fermentuotą produktą gaebul-jeot. Teigiama, kad jų skonis yra vos sūrstelėjęs su saldžiais pustoniais.

Meilės nesulaukiantys milijardai

Australijoje labai mažai žinoma apie echiurų faunos biologiją bei ekologinį vaidmenį. Tą patį galima pasakyti apie daugelį Australijos minkštųjų nuosėdų jūrinių bestuburių – meilės nesulaukiančius milijardus.

Mes tiesiog nesame ištyrę net didžiausių ir palyginus įprastų echiurų rūšių populiacijos dinamikos bei žmogiškųjų procesų, galinčių kelti joms grėsmę. Turint galvoje jų, kaip ekosistemos inžinierių, vaidmenį, poveikis echiurų populiacijoms gali persiduoti ir kitiems jūrų dugno gyventojams, sukeldamas pavojų ištisoms ekosistemoms.

 

 

Galime tik spėti, kad šių kirmėlių populiacijos nukentėjo nuo vis didėjančio urbanizacijos poveikio ir pakrančių plėtros. Tai reiškia, kad jos galėjo netekti savo gyvenamosios aplinkos ar susidurti su arealo bei vandens kokybės pokyčiais.

Echiuroms galėjo pakenkti ir povandeninė seisminė veikla, susijusi su naftos bei dujų telkinių žvalgymais, bet tai vis dar nėra iki galo suprasta. Iki šiol mokslininkai žinojo tik apie grėsmę, kurią seisminė veikla kelia banginių ir delfinų klausai. Tačiau pamažu aiškėja, kad ji gali kenkti ir mūsų planetos gyvybiškai svarbioms bestuburių rūšims.

Taigi jūrų aplinkosaugai iškilusi dilema: apie rūšis, kurių įtakos negalima patikimai prognozuoti, žinoma labai mažai, tačiau šiai žinių bazei pagilinti nėra jokio postūmio.

Mes negalime tiesiog manyti, kad gyvūnas neatlieka svarbaus vaidmens ekosistemoje vien dėl to, kad jam trūksta charizmos.

George`o Orwello romane „Gyvulių ūkis“ rašoma: „Visi gyvūnai yra lygūs, bet kai kurie gyvūnai yra lygesni už kitus“. Tai puikiai atspindi žmonių požiūrį į gyvūnus. Tačiau mes turime atsisakyti tokios filosofijos, jei norime išsaugoti ir atkurti trapias mūsų planetos ekosistemas.

Aut. teisės: delfi.lt
(8)
(1)
(7)

Komentarai ()