Pasakė, kada reikia susirūpinti dėl liežuvio apnašų: kai kuriais atvejais tai gali būti ir vėžio požymis  ()

Išskyrus tuos atvejus, kai valgėte mėlynių ar aviečių, liežuvis yra rožinis, su balkšvu atspalviu, be įtrūkimų, pūslelių ar pan. Ant sveiko liežuvio matosi mažyčiai taškeliai – papillae, arba speneliai, kuriuose yra skonio receptoriai ir temperatūros jutikliai. Vis tik kartais pastebime ant liežuvio baltų apnašų.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Dažniausiai jų atsiradimo priežastys būna visiškai nepavojingos – galbūt organizmui trūksta skysčių, gal neišsivalėte dantų ar ryte nenusivalėte liežuvio; o storesnis apnašų sluoksnis, baltų apnašų dėmės kartais gali būti infekcijos požymis, o retesniais atvejais signalizuoti apie burnos vėžį.

Health.com pateikia medikų aiškinimus, kokios baltų liežuvio apnašų priežastys, kada metas užsirašyti pas odontologą, kas apskritai yra baltos liežuvio apnašos.

Kas yra baltos liežuvio apnašos?

Kartais visas liežuvis būna pasidengęs baltų apnašų sluoksniu, kuris, net pavalius šepetėliu, išlieka, kartais apnašos būna pasiskirsčiusios netolygiai – vietomis storesniu, vietomis plonesniu sluoksniu, atrodo lyg dėmelės, kauburėliai ar pan.

Kai ant liežuvio matyti storas apnašų sluoksnis, neretai pastebima daugiau požymių – nemalonus skonis burnoje, nemalonus kvapas iš burnos, liežuvio paraudimas. Nemalonus kvapas ar skonis burnoje atsiranda dėl iškilusių papillae, nes jų iškilimo vietose atsiranda daugiau vietos kauptis maistui, apnašoms ir bakterijos, o tai neatsiejama nuo nemalonaus skonio ir kvapo.

Nuo ko atsiranda baltų apnašų ant liežuvio

Žmonių liežuviai, padengti baltomis apnašomis, niekada neatrodys vienodai, lygiai taip apnašos susidaro dėl labai įvairių priežasčių. „Balkšvų pakitimo ant liežuvio gali atsirasti dėl daugybės priežasčių, kurios būna nuo pačių paprasčiausių, nepavojingų iki rimtesnių ir galimai pavojingų“, – aiškina periodontologas iš Kalifornijos klinikos Michaelas Nguyenas.

Dažniausiai baltų apnašų ant liežuvio atsiranda tada, kai tarp papillae ant liežuvio paviršiaus susikaupia bakterijų, maisto likučių, negyvų odos ląstelių. Tada įprastai mažytės papillae paburksta ir liežuvis pasidengia balkšvu sluoksniu. Kartais papillae taip stipriai paburksta, kad liežuvis atrodo padengta rudomis ar net juodomis dėmėmis, aiškina burnos medicinos ir odontologijos specialistai. Dažniausiai apnašos ant liežuvio nesukelia kokių nors simptomų (išskyrus balkšvumą), jas galima pašalinti, paisant burnos higienos, valant, pakoregavus mitybą (geriant daugiau vandens, atsisakius kofeino).

Tiesa, kartais baltos apnašos ant liežuvio atsiranda dėl rimtesnių priežasčių. Specialistai aptaria šias priežastis ir pataria, ko reikėtų imtis.

Liežuvio sužalojimas

„Dažniausiai įsikandame į liežuvį ar nusideginame, kas, žinoma, skausminga, ir dėl to atrodo, kad liežuvis padengtas baltomis apnašomis, – aiškino „Health“ odontologė Amanda Lewis. – tikėtina, kad, įsivėrę auskarą į liežuvį, pastebėsite aplink jį baltą audinį.“ Blizgios, rausvos dėmės ant liežuvio su balkšvais ar šviesesniais krašteliai yra gijimo požymis – tai rodo, kad ant liežuvio atsinaujina skonio receptoriai.

 

Įprastai liežuvio sužalojimas sugyja per pusantros savaitės. Tuo laikotarpiu venkite dirginančių medžiagų, kaip antai, labai karšto ar labai šalto maisto, gėrimų, aštraus, rūgštaus maisto. Jei ką tik įsivėrėte auskarą į liežuvį, patepkite vaistininko rekomenduotu tepalų, kad tame plote neimtų daugintis bakterijos.

Leukoplakija

„Leukoplakija – toks negalavimas, kai ant liežuvio susidaro storų, baltų dėmių, – aiškina kosmetinės odontologijos specialistė Sharon Huand. – Šios baltos dėmės nuo kitų skiriasi tuo, kad jų neįmanoma nubraukti nuo liežuvio.“

Labai svarbu laiku diagnozuoti leukoplakiją – ilgai jos negydant įtrūkimai ant liežuvio gali pereiti į burnos vėžį. Norint diagnozuoti, burnos chirurgas atlieka baltų apnašų biopsiją – tyrimas parodys, ar šios apnašos gali tapti vėžinės. Tyrimai su mikroskopu įprastai parodo, ar leukoplakija – epitelio atipija, ar epitelio displazija – pastaroji dar skirstoma į lengvą, vidutinę ir sunkią.

Esant epitelio atipijai ar vidutinei epitelio displazijai, medikai stebi pacientus, rekomenduoja, kokių gyvensenos pokyčių reikėtų įvesti (pvz., mesti rūkyti). Sunkesniais atvejais gali rekomenduoti pašalinti apnašas su skalpeliu, skystu azotu ar lazeriu. Pasitaiko, kad po šalinimo leukoplakija atsinaujina, tad šalinimo procedūrą tenka kartoti.

Plokščioji kerpligė

 

Plokščioji kerpligė yra gerybinė liga, kuri paveikia liežuvį ar burnos vidų, kartais – abu. Pask Sh. Huang, tai – chroninis uždegimas, kuris kyla ne dėl infekcijos ar kokių nors žmogaus įpročių.

Plokščiosios kerpligės požymiai būna dvejopi: vienu atveju liežuvis atrodo padengtas balkšvomis nevienodo storumo apnašomis, kitu atveju tai – erozija, kuri gali didinti jautrumą ar būti skausminga. Nė vienas iš šių plokščiosios kerpligės atvejų nėra užkrečiamas.

„Nėra plokščiosios kerpligės gydymo būdų, iš esmės medikai tik skiria simptomus švelninančių priemonių“, – aiškino daktaras M. Nyugenas. Tai gali būti kortiksoteroidai ar skausmą malšinantys burnos skalavimo skysčiai, taip pat patartina švelniau valyti dantis, vengti alkoholio, nerūkyti, nevalgyti burnos gleivinę dirginančio maisto.

Burnos kandidozė

M. Nyugeno teigimu, burnos kandidozė, kartais tiesiog vadinama burnos pienlige, yra grybelinė burnos infekcija. Jos požymiai – kreminės konsistencijos balkšvos apnašos ant liežuvio ant vidinės skruostų pusės, kurios atsiranda, paaugėjus grybelio candida albicans organizmų (nedidelio šio grybelio kiekio natūraliai yra ant žmogaus odos ir burnoje).

Medikų teigimu, grybelinių organizmų yra ant kiekvieno žmogaus kūno, pavojinga, kai jų pasidaro per daug – taip dažniausiai nutinka silpnesnio imuniteto žmonėms, t. y. sergantiems vėžiu, cukralige, tiems, kurie rūko, kurių išsausėjusi burna ar kurie nešioja dantų protezus.

 

Burnos kandidozės atveju gydytojai įprastai skiria antigrybelinių medikamentų, įprastai pasveikstama greitai, teigia gydytoja Sh. Huang.

Sifilis

„Sifilis – lytiniu būdu plintanti bakterinė infekcija, ja sergant, atsiranda opų įvairiose kūno vietose, taip pat ir ant liežuvio, ant lūpų, lūpų kampučiuose“, – aiškino M. Nyugenas. Užsikrėtus sifiliu, įprastai pirmos neskausmingos opos pasirodo po 21 dienos, jos apskrito pavidalo, gana kietos.

Jeigu įtariate, kad apnašų ir opelių ant liežuvio galėjo atsirasti dėl sifilio, nedelsdami kreipkitės į gydytojus. Priklausomai nuo būklės sunkumo, jums skirs kursą antibiotikų, kurie sunaikins bakterijas.

Burnos vėžys

Dar viena galima baltų dėmių ant liežuvio priežastis – burnos vėžys, ypač jei jūs rūkote ar kramtote kramtomąjį tabaką, aiškina M. Nyugenas. Įtakos turi ir alkoholio vartojimas, vėžio atvejai šeimoje, riziką didina žmogaus papilomos virusas.

Po apžiūros ir biopsijos odontologas pasakys, ar jums – burnos vėžys. Dažniausias gydymas – operacija, bet, priklausomai nuo vėžio stadijos, medikai gali skirti radioterapiją ir chemoterapiją.

Kada dėl baltų liežuvio apnašų patartina kreiptis į gydytoją

 

Labai dažnai pakanka burnos higienos ir apnašų ant liežuvio nelieka. Bet jei dedate pastangų, o po savaitės liežuvio būklė nekinta, jei jaučiate skausmą, sunku gerti, valgyti ar net kalbėti, jei pakyla temperatūra, būtinai kreipkitės į odontologą ar šeimos gydytoją.

Pasak M. Nyugeno, įtartinos balkšvos opos, įtrūkimai ant liežuvio, net jei nėra kitokių, simptomų, turi būti apžiūrėti odontologo. Tik sveikatos apsaugos specialistas galės nustatyti jų priežastį ir patarti, kokių priemonių imtis.

Prevencinės priemonės nuo baltų liežuvio apnašų

Kartais tikrai neišvengsite baltų apnašų ant liežuvio. Kita vertus, galite pašalinti pagrindinę baltų apnašų priežastį – prastą burnos higieną.

Štai keli patarimai, kaip tinkamai rūpintis burnos ir liežuvio sveikata:

-valykite dantis pasta su fluoru,
-kartą per metus profilaktiškai apsilankykite pas odontologą, net jei nešiojate dantų protezus,
-du kartus per dieną valykite dantis, kartą per dieną išsivalykite tarpdančius siūlu,
-nerūkykite, mažinkite alkoholio vartojimą,
-jei sergate diabetu, rūpinkitės sveikata, vykdykite medikų rekomendacijas.

Nevartokite medikamentų, kurie džiovina burną. Jei kitaip neįmanoma, gerkite užtektinai vandens, kramtykite becukrę kramtomąją gumą.

Aut. teisės: delfi.lt
(6)
(0)
(6)

Komentarai ()

Susijusios žymos: