Intriguojantis atradimas atskleidė, kas per pastaruosius 3000 metų pakeitė europiečių genomą (15)
Natūralioji atranka formuoja visą gyvybę Žemėje. Keičiantis pasauliui, prisitaikyti gebantys organizmai turi daugiau galimybių daugintis. Žmonės nėra išimtis – nors žinome keletą pastarojo meto evoliucijos pavyzdžių, mums trūksta gilesnio supratimo, kaip natūralioji atranka formuoja žmogaus genomą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žurnale „Nature Human Behavior“ paskelbti nauji atradimai – tai mažas žingsnis siekiant geriau suprasti žmogaus evoliuciją. Tyrimą atlikę mokslininkai siekė suprasti, kaip vyksta natūrali sudėtingų bruožų atranka.
Komanda išnagrinėjo 870 žmogaus bruožų, kuriuos sukuria keli genai – ir nustatė, kad 755 iš jų per pastaruosius 2-3 tūkst. metų pakito dėl natūralios atrankos. Komandai vadovavo Weichenas Songas iš Šanchajaus Jiao Tong universiteto. Tyrėjai naudojo šiuolaikinius žmogaus genetinius duomenis, gautus iš Jungtinės Karalystės biobanko ir Psichiatrinės genomikos konsorciumo. Šiuos duomenis jie palygino su senovine genomine DNR iš visos Europos ir Artimųjų Rytų, ir taip pateikė įžvalgų apie žmogaus genomo pokyčius per pastaruosius 45 000 metų.
Labiausiai intriguojantis komandos atradimas yra tas, kad odos pigmentacija, kūno matmenys ir mitybos ypatybės „nuolat patyrė stiprų atrankos spaudimą“ – per visą tiriamą laikotarpį. Įtaką odos spalvai lėmė balansavimas tarp ultravioletinių spindulių daromos žalos mažinimo, svarbaus vitamino D poreikio ir šilumos reguliavimo. Pavyzdžiui, vienas iš ankstyviausių žinomų britų salyno gyventojų – Čederio žmogus – turėjo tamsią odą.
Kūno matmenis ir mitybos ypatumus taip pat pakeitė genetiniai veiksniai ir išorės veiksniai – tokie kaip ekologija, klimatas ir migracija.
Komanda taip pat nustatė, kad tam tikros ligos išnyko ne taip efektyviai, kaip būtų galima tikėtis. Genetiniai veiksniai, susiję su tokiomis ligomis kaip nervine anoreksija ir uždegiminėmis žarnyno ligomis, buvo slopinami – tačiau jų atvejai išliko.
Nors rezultatai intriguojantys, komanda mano, kad jie tėra tik pirminis pamatinis žingsnis, būtinas išsamesniam darbui. Tyrimą riboja tai, kad buvo naudojami genomai iš Jungtinės Karalystės, kur daugiausia yra europietiškos kilmės žmonių. Tyrimą taip pat ribojo panaudoti senoviniai genomai.
Darbą riboja ir genomo asociacijos tyrimų metodika, pagal kurią ryšys neatskiriamas nuo priežastingumo.
Žmogaus genomo projektas buvo baigtas 2003 m. – taigi, išsami žmogaus genomo analizė atlikta mažiau nei prieš 20 metų – bet jame dar daug paslapčių neatskleista: pavyzdžiui, kaip jį formavo evoliucijos jėgos.
Parengta pagal „IFL Science“.
