Legendinis susitikimas prie Elbės upės – kaip perkirtusios Vokietiją pusiau, tarpusavyje susitiko sovietų ir amerikiečių armijos (Foto, Video) (1)
1945 m. balandžio 25 dieną mažai kas prisimena. Tačiau tai buvo reikšminga diena pasaulio istorijoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šią dieną amerikiečių kariai, besiveržiantys iš vakarų, ir Raudonoji armija, besiveržianti iš rytų, suvienijo jėgas prie Elbės upės, netoli Torgau, apie 100 km į pietus nuo Berlyno.
Jie paspaudė vienas kitam rankas, apsikeitė suvenyrais ir nusifotografavo. Susitikimas buvo istorinis, nes reiškė, kad jie sėkmingai perkirto Vokietijos kariuomenę į dvi dalis.
Sovietų kariuomenė pastaruosius du metus stūmė nacius Rytų fronte. 1944 m. birželio 6 d. amerikiečių ir britų kariai atidarė antrąjį frontą Europoje, įsiveržę į Normandiją ir pradėjo išlaisvinti Europą iš Hitlerio gniaužtų iš Vakarų.
Galiausiai sovietai ir amerikiečiai susitiko 1945 m. balandžio 25 d. Torgau mieste, esančiame prie Elbės kranto šiaurės vakarų Saksonijoje. Karas Europoje pagaliau ėjo į pabaigą.
Amerikiečių kariuomenė prie Elbės upės atvyko likus kelioms savaitėms iki sovietų. Tačiau kadangi Sąjungininkų vadovybė atsisakė planų pulti Vokietijos sostinę, amerikiečiai neperėjo upės ir laukė sovietų kariuomenės.
1945 m. balandžio mėn. pabaigoje Raudonoji armija buvo apsupusi Vokietijos sostinę iš visų pusių, todėl Rusijos armijos 58-oji gvardijos šaulių divizija praslydo pro suplyšusią Vokietijos gynybą ir patraukė į vakarus link Torgau, kur laukė 69-oji JAV armijos divizija.
Balandžio 25 d. JAV pirmasis leitenantas Albertas Kotzebue iš 3-iojo bataliono, 273-osios pėstininkų, 69-osios pėstininkų divizijos, savo vyrus perplukdė valtimi per Elbę, kad juos pasveikintų Raudonosios armijos 58-osios gvardijos 3-osios divizijos 175-ojo šaulių pulko vadas pulkininkas leitenantas Aleksandras Gardievas. Kitą dieną dalinių vadai susitiko oficialiam rankos paspaudimui fotografų akivaizdoje.
Tą vakarą sovietų, Amerikos ir Didžiosios Britanijos vyriausybės paskelbė pareiškimus, dar kartą patvirtinančius trijų Sąjungininkų jėgų pasiryžimą užbaigti Trečiojo Reicho sunaikinimą.
Amerikos prezidentas Harry S. Trumanas pasveikino šią žinią: „Tai ne galutinės pergalės valanda Europoje, bet valanda artėja, valanda, kurios visi Amerikos žmonės, visi britai ir visi sovietų žmonės siekė taip ilgai“.
Josifas Stalinas kalbėjo apie dar laukiantį karą: „Mūsų užduotis ir pareiga yra užbaigti priešo sunaikinimą, priversti jį nuleisti ginklus ir besąlygiškai pasiduoti. Raudonoji armija įvykdys šią užduotį ir pareigą mūsų atžvilgiu iki galo“.
Tuo tarpu karių džiaugsmas privertė juos patikėti, kad karas jau laimėtas. Kareiviai apsikabino ir apsikeitė vienas kito uniformų sagomis, žvaigždutėmis ir kitomis smulkmenomis. Pareigūnai apsikeitė tarnybiniais ginklais.
Po karo, paaštrėjus buvusių Sąjungininkų santykiams ir perėjus į Šaltąjį karą, Elbės diena tapo galingu Rytų ir Vakarų vienybės simboliu, primenančiu žmonėms, kad net aršiausi priešai sugeba palaikyti taiką ir draugystę.
1988 m. prie Elbės buvo atidengta susitikimo atminimo lenta, pritvirtinta vietoje, kur įvyko susitikimas. Arlingtono kapinėse Vašingtone taip pat yra lenta, skirta „Elbės dvasiai“ paminėti, o kiekvienais metais balandžio 25 d. karinės grupės groja Rusijos ir JAV himnus.
