Mokslininkai teigia, kad „žmonių“ gali būti visoje Visatoje: šis scenarijus gali būti labiau tikėtinas, nei numanote

Taip filosofuoja is sesiameciai vaikai- so what?

Teiginys būtų teisingas su sąlyga, jog gyvybė visatoje labai paplitus. Deja, planetų paieškos prie kitų žvaigždžių rodo, jog mūsų Saulės sistema yra unikali - nieko panašaus į ją nėra aptikta, visur kitur tik jupiteriai skrieja aplink savo saules dar arčiau ir greičiau nei mūsų Merkurijus. Matyt, tinkamų gyvybei žvaigždžių sistemų nėra daug, dar mažiau - su protinga gyvybe, o kad ji dar būtų panaši į žmogų, tai iš vis...

Based on the findings, the Kepler team estimated there to be "at least 50 billion planets in the Milky Way" of which "at least 500 million" are in the habitable zone. https://en.m.wikipedia.org/wiki/Planetary_habitability

Pirma - prieš mėtant citatas, etiketas reikalautų išversti jas į valstybinę kalbą. Antra - viskas paremta spėliojimu. Saulės sistemoje net trys planetos yra „gyvenamojoje zonoje“. Deja, nei Venera, nei Marsas netinkamos net vienaląstei gyvybei. O štai Žemė yra išskirtinė ir nepanaši į kitas dvi - turi Mėnulį, magnetinį lauką, nuosaikų ašies posvyrį, neaišku kodėl mažą, bet gyvybei pakankamą atmosferos tankį (palyginti su panašaus dydžio Venera).

deja, bet tai yra visiska netiesa. dabartinemis technologijomis nelabai eina surasti mazesnes arba zemes dydzio planetas. pastebimos dideles ir masyvios planetos, nes tokias lengviausia rasti

Visa tai ir liks tik įsivaizdavimu – joks teleskopas neparodys, kad ten kažkas šoka ir dainuoja. O didžiausias karas tarp civilizacijų, tarp kurių pasiųsti paprastą signalą reikia laukti šimtus metų, gali būti nebent žodžių mūšis.

iki žodžių mūšio ir tai neprieisi greitai. Paimkim lotynų alfabeto ir užsienio kalbų nemokančius mediką kinietį ir verslininką iš emiratų. Pasodinkim į du kambarius, kiekvienas galės junginėti lemputę kitam kambaryje, su 10min uždelsimu. Kiek reikės laiko, kol jie ras kažkokią bendrą kalbą?

Ir tos „didelės masyvios planetos“ pašėlusiu greičiu skrieja prie pat savo žvaigždžių, ir taip, turbūt, yra visur, kur tik svetimosios planetos buvo rastos. Mūsų Saulės sistema šiuo atveju unikaliai skirtinga ir, lyg tyčia, čia yra gyvybė. Gal gyvybė užsimezga tik tokiose, kaip mūsų, žvaigždžių sistemose?

Nu kaip sunku zmogui sujungti du taskus. Pamastyk logiskai kodel butent didziausios ir arciausiai zvaigzdes lengviau aptinkamos su musu dar toli grazu netobulom technologijom. Cia toks 7 klases logikos uzdavinys max. Apsviesiu truputi, dideli dalykai visatoje yra daug retesni nei mazi.Ar tai butu galaktikos ar zvaigzdes ar planetos. Gaunant daugiau duomenu pamatyta, kad dideles planetos yra labai retos. Turiu galvoj jupiterio dydzio ar didesnes. Del vieno dalyko esi teisus is dalies. Saules sistema yra gana unikali, bet ne kiek del to, kad jupiteris neskrieja prie pat saules, o todel kad stebint kitas saules tipo zvaigzdes, pastebeta, kad kitose sistemose yra bent viena vadinama superzeme, tai yra uz musu zeme bent kelis kartus sunkesne planeta. Sita skyle gali uzkamsyt teorine 9toji planeta, kuri atitinka superzemes apibrezima.